„Sūduvis“

Reklaminis skydelis

„Santaka“

Reklaminis skydelis

LR Prezidentas

Reklaminis skydelis

LR Seimas

Reklaminis skydelis

LR Vyriausybė

Reklaminis skydelis

Vilkaviškio r. sav.

Reklaminis skydelis

Lietuvos regioninė politika

Reklaminis skydelis

Ekonomika.lt

Reklaminis skydelis

Lietuvos Savivaldybių asociacija

Reklaminis skydelis

Verslo informacijos centras

Reklaminis skydelis

Ūkininko patarėjas

Reklaminis skydelis

Sūduvos gidas

Reklaminis skydelis

Sūduvos kultūros fondas

Reklaminis skydelis

Elektroniniai valdžios vartai

Reklaminis skydelis

Infostatyba

Reklaminis skydelis

Lietuvos žinios

Reklaminis skydelis

Vilkaviškio Vietos veiklos grupė

Reklaminis skydelis

Korupcijos prevencija

Reklaminis skydelis

SoDra

Reklaminis skydelis

Valstybine mokesčių inspekcija

Reklaminis skydelis

Didvyžių socialinės globos namai

Reklaminis skydelis

IĮ Elektra

Reklaminis skydelis

„Europos laiku“

Reklaminis skydelis

XXI amžius

Reklaminis skydelis

Bernardinai

Reklaminis skydelis

LKD

Reklaminis skydelis

LPKTS

Reklaminis skydelis

Prisijungimas



JoomlaWatch 1.2.12 - Joomla Monitor and Live Stats by Matej Koval



A. Kubilius. Vertybės ir logika Spausdinti El. paštas

Andrius Kubilius, Seimo TS-LKD frakcijos narys

Ramūno Karbauskio iniciatyva vėl peržiūrėti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir sugrąžinti į jį kai kurias vadinamąsias „vertybines“ nuostatas vėl atverčia karštų diskusijų puslapį ne tik apie tai, ar moteris kuo nors skiriasi nuo karvės (perfrazuojant žinomą R. Karbauskio kalambūrą), bet ir keliant žymiai rimtesnius klausimus, kurie ir man pačiam visą laiką rūpėjo ir į kuriuos ir šiandien vėl iš naujo ieškau atsakymo.
Gerbiu žmones, kurie gyvena, dirba ir stengiasi daryti įtaką valstybės ir visuomenės gyvenimui, remdamiesi aiškiomis vertybėmis. Gerbiu net ir tuo atveju, jeigu kuriuo nors klausimu su jais nesutariu. Pats bandau savo gyvenimą ir veiklą taip pat pagrįsti aiškiomis vertybėmis. Tarp krikščioniškų vertybių viena iš svarbiausių man visada atrodė besanti atjauta ir gailestingumas. Kristus man visada atrodė pirmiausia bandantis suprasti ir atjausti. Dievo Gailestingumo Metai ir yra tai, kas manajame krikščionybės supratime pabrėžia jos esmę. Kaip ir garsusis Gailestingojo Jėzaus paveikslas.
Kita vertus, nesu dogmatikas – manęs neįtikina vienokio ar kitokio veiksmo ar įstatymo aiškinimas, besiremiantis kokiomis nors vertybėmis, jeigu neišgirstu aiškių loginių argumentų ar žinomų gamtos dėsnių paaiškinimų. Gal tai yra meilės fizikai ir jos logikai pasekmė. Kartais man atrodo, kad toks vertybių ir logikos viešas supriešinimas, kuriame akivaizdžiai laimi logika yra vertybiškai klaidingas ir tos pačios svarbios vertybės tokiu atveju yra diskredituojamos.
Kaip žinome, visa diskusija dėl Pagalbinio Apvaisinimo įstatymo tarp „vertybininkų“ ir „nevertybininkų“ karštai sukasi dėl vienos labai svarbios – gyvybes apsaugos – vertybės, kuri turi būti taikoma ir embrionams, nes gyvybė prasideda nuo pat embriono atsiradimo momento. Ginčijamasi dėl to, kad pagalbinio apvaisinimo metu pagal pasaulyje paplitusią medicininę praktiką yra parengiami keli ar keliolika embrionų, kurie iš pradžių užšaldomi, o vėliau bent keli iš jų persodinami į moters kūną ir, jeigu viskas įvyksta sėkmingai, iš bent vieno jų užauga kūdikis.
„Vertybininkai“ sako, kad embrionų turi būti parengta tik keli – tiek, kiek bus persodinta į moters kūną, nes jeigu jų bus parengta daugiau nei reikia, tai likusieji nereikalingi vėliau pražus, o tai yra priešinga gyvybes apsaugos vertybei. Medikai–ginekologai tokiai nuostatai prieštarauja, sakydami, kad toks ribojimas gali būti labai skausmingas moteriai, nes pati embriono persodinimo operacija dažnai baigiasi nesėkmingai ir jei tokių parengtų persodinimui embrionų kiekis yra ribotas, tai tokiu atveju visa embrionų ir moters parengimo persodinimui ciklą reikia pradėti iš naujo, o tai moteriai yra labai skausminga, nes tenka vartoti daug hormoninių preparatų.
Šį ginčą – kiek embrionų galima šaldyti ir kiek jų galima perkelti į moters kūną – kai kas bando baigti imdamiesi aiškinti, kad pasaulis šią problemą tariamai jau išsprendė ir, atseit, jau yra atrasti medicininiai metodai, kurie leidžia užšaldyti ne embrioną, o moters kiaušialąstes ir jas panaudoti tokiam embrionų kiekiui kokio tiksliai reikia, taip pasiekiant, kad nebekiltų dilema ką daryti su nebereikalingais embrionais.
Štai tokiame diskusijų ir argumentų lauke bandau pats sau suformuluoti atsakymą, kokių nuostatų turiu laikytis, remdamasis savo vertybių supratimu, kuriame elementari logika taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Mano atsakymas susideda iš trijų dalių: apie mokslą, apie embrionus ir apie gailestingumą moteriai.

Apie mokslą

Nesu ginekologas ar dirbtinio apvaisinimo specialistas, netgi veterinarijos mokslų nesu ragavęs ir apie karvės bei moters panašumus nedaug ką išmanau, bet esu ragavęs fizikos mokslininko duonos, todėl bet kokiu klausimu, kuris reikalauja gilesnių mokslinių žinių visų pirma pasikliaunu tos srities profesionalų žiniomis. Taip yra ir su pagalbiniu apvaisinimu: mano įsitikinimu, jeigu šiai sričiai reglamentuoti dėl jos specifikos reikia įstatymo, tai tokį įstatymą, o ypač – nuostatas, susijusias su medicininiais metodais, pirmiausia turi rašyti tos srities medikai profesionalai. Ir čia pabrėžiu žodžius „tos srities profesionalai“ – tai yra ginekologai, pagalbinio apvaisinimo specialistai. Jeigu šios srities profesionalai sako, kad užsienyje atliekami bandymai su kiaušialąsčių užšaldymu ar kitokiais pagalbinio apvaisinimo būdais dar netapo plačiai taikoma praktika, tai aš šiais profesionalais tikiu. Ir mažiau tikiu kardiologais, histologais ar medicinos mokslų teoretikais, kurie teigia priešingai, nepaisant to, kad jie kalba apie vertybes.
Iš savo fiziko patirties galiu drąsiai pasakyti, kad neblogai išmaniau tą konkrečią fizikos mokslų sritį (fotojautrius amorfinius puslaidininkius), kurioje dešimt metų profesionaliai dirbau ir atlikau mokslinius tyrimus, bet likau su labai paviršutiniškomis studijų lygmens žiniomis kitose fizikos srityse, kuriose neteko dirbti, pvz.: branduolinė fizika, lazeriai ar astronomija. Mano įsitikinimu, lygiai taip pat yra su medicina ar kitais mokslais: profesionalumas yra galimas tik konkrečioje, pakankamai siauroje srityje.
Todėl tikrų šios srities medikų profesionalų argumentas, kad Seime priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas yra tinkamas ir geras, mane įtikina, o kitų sričių medikų aiškinimai, nors ir skamba beveik moksliškai, manęs neįtikina.

 
Šeštadienį Vilniuje posėdžiavo TS-LKD taryba Spausdinti El. paštas

Šeštadienį Vilniuje vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tarybos posėdyje partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, apžvelgdamas politinę padėtį valstybėje pažymėjo, jog dabar turime laukti žadėtų pokyčių iš naujosios Vyriausybės.
„Lietuvoje visai neseniai sužinojome kandidatus į naująjį ministrų kabinetą. Kai kuriuos žmones mes pažįstame iš darbų buvusiose Vyriausybėse, kai kurie kandidatai visiškai nežinomi. Stebėdami tai, kas vyksta ir Lietuvoje ir pasaulyje, pamatėme, jog prognozės nebūtinai išsipildo. Žinoma, iš naujų ministrų tikimės geriausio rezultato, tačiau nieko daugiau negalime pasakyti. Tik laukiame ryžtingų pokyčių valstybėje“, – sakė TS-LKD pirmininkas.
Aptardamas rinkimų rezultatus TS-LKD lyderis teigė, jog rezultatai tikrai dviprasmiški. „Diskusijų dėl rinkimų rezultatų buvo ir vis dar yra labai daug. Viena vertus, gavome didžiausią Lietuvos gyventojų pasitikėjimą dar nuo 1996m., kita vertus – net ir sulaukdami didžiulio palaikymo, mandatų Seime turime mažiau, nei po 2012-2016 m. rinkimų. Nepaisant to, svarbiausia ką noriu pasakyti – ačiū. Ačiū aktyviai dirbusiems, visiems palaikiusiems. Ačiū rinkiminiam štabui, savanoriams, visiems gyventojams, kurie mumis pasitikėjo ir palaikė“, – teigė G. Landsbergis.

 
TS-LKD RINKIMŲ PROGRAMA Spausdinti El. paštas

Tėvynės sąjunga (Lietuvos krikščionys demokratai) – užsibrėžtų tikslų siekianti atsakinga partija. Su mūsų Rinkimų programa galite susipažinti apsilankę https://drive.google.com/file/d/0B7_NosCJqwreWXZTNFFfRDFYdTA/view

 
Kodėl verta kovoti su korupcija? Spausdinti El. paštas

Kad ir kaip būtų gaila, jei ne kasdien, tai bent keletą kartų per savaitę pavartojame ar bent išgirstame žodį korupcija. O kad ji gaji tarp mūsų, įtikinamai įrodo ir pastarųjų mėnesių skandalų pavyzdžiai. Todėl svarbu, kad korupcijos mąstai mažėtų. O tam, kad taip įvyktų, kaip matyti iš nūdienos pavyzdžių, reikės dar daug pastangų, nors savivaldybių ir kitų institucijų korupcijos prevencinę veiklą skatinti imasi STT, o įstatymo leidėjas tobulina teisės aktus.
Kas gi yra korupcija? Paprasčiausiai ji apibūdinama, kaip piktnaudžiavimas įgaliojimais siekiant asmeninės naudos. Mokslininkai siūlo kiek detalesnę sąvoką: korupcija – bet koks asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje (valstybės politiko, teisėjo, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ir kito jam prilyginto asmens) arba privačiame sektoriuje, elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų, teisės aktuose ar įmonių vidaus taisyklėse nustatytų elgesio standartų, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims, ir taip pakenkiant valstybės ar atskirų fizinių arba juridinių asmenų interesams.

 
Vilkaviškiečiams pristatė „Naują planą Lietuvai“ Spausdinti El. paštas

„Santakos“ informacija

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis su partijos kolegomis pastarąjį mėnesį intensyviai važinėja po Lietuvą, pristatydamas „Naują Planą Lietuvai", susitikdamas ir išklausydamas piliečių lūkesčius ir problemas. Vakar sustitikta ir su vilkaviškiečiais.

 

 
TS-LKD reitinguoja kandidatų sąrašą Spausdinti El. paštas

Birželio 19-20 d. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai reitingavo abėcėline tvarka pateiktą partijos kandidatų 2016 m. Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje sąrašą. Pirmumą kiekvienas narys galėjo taikyti 30-čiai sąrašo narių. Negalutinį, nuolat papidomą sąrašą rasite čia:

 
Roko Žilinsko gyvenimo pamokos Spausdinti El. paštas

Kristina Žalnierukynaitė, „Santaka“

Kokios žmogaus savybės lemia jo sėkmę? Ar jos yra išsiugdomos? O laimę? Pasak Vilkaviškyje viešėjusio televizijos žurnalisto, Seimo nario Roko Žilinsko, atsakymų į šiuos klausimus ieško ištisos mokslininkų kartos pasaulio universitetuose, sau leidžiančiuose prabangą stebėjimus ir tyrimus tęsti šimtmetį ar daugiau. Ir mokslininkai jau žino atsakymus, kurie stebina ir glumina paprastumu. R. Žilinsko paskaita „Gyvenimo pamokos“ praeitą savaitę nustebino ne tik Vilkaviškio miesto moksleivius, bet ir gyvenimo patirties turinčius senjorus – Trečiojo amžiaus universiteto studentus. Kaip būti laimingam ir lydimam sėkmės – R. Žilinsko receptas „Santakos“ skaitytojams.

Paprastai. Apie esmę

– Daug metų buvote mėgstamas LNK žinių vedėjas, tačiau, pasukęs į politiką, išgarsėjote atvirumu, ne visiems patinkančiais faktais apie savo gyvenimą. Kas tai: reklama ar nuoširdus noras per savo patirtį padėti kitiems?

– Visada maniau, jog viskas, kas padarė mane stiprų, tuo, kuo esu dabar, visa mano patirtis gali būti naudinga kitiems. Atvirai kalbu apie savo paklydimus, apie 20 metų laikotarpį, kai gėriau. Esu laimingas ir dėkingas Dievui, kad gavau tokį išbandymą ir jį išlaikiau. Dabar tiesiog privalau dalytis savo potyriais. Gyvenimas – eksperimentas, ir nuo to, kokiu keliu mes pasuksime, priklauso, kaip kokybiškai gyvensime. Todėl nevengiu važinėti po Lietuvą skaitydamas paskaitas, kurios gimė iš mano patirties, gyvenimo, aplinkos stebėjimo ir mokslininkų tyrimų studijavimo.

– Daug kalbate apie likimą. Jūsų nuomone – kas tai?

– Likimas – mūsų sprendimų seka. Mūsų kasdiena – tai virtinės sprendimų: didelių ir mažų, svarbių ir, rodos, visai nereikšmingų. O mūsų likimas yra ne kas kita, kaip tų sprendimų padarinys. Kas lemia sėkmę? Laimę? Abi kartu? Mažmožiai. Visiems žinomi, bet vis pamirštami mažučiai dalykai, kuriuos būtina prisiminti ir diegti į savo kasdieną. Tai veikia. Tai įrodyta mokslo ir šimtametės žmonijos patirties.
Nesuvokiantis žmogus linkęs išradinėti Dievo pirštus, Dievo rykštes, kad pateisintų savo nesėkmes, ieško kaltų, bet nekreipia žvilgsnio į save. Mūsų likimas yra ne kas kita, kaip kadaise net nesąmoningai padarytų sprendimų padarinys. Tai – ne juodos katės, einančios mums per kelią, o žmonės, su kuriais mes einame per gyvenimą. Žinant tai galima pradėti keisti savo gyvenimą. Ir padaryti išvadas – niekada nevėlu.
Tai nereiškia, jog mes sugebėsime jį visiškai pakeisti, bet pasistengti galima. O nuolatinės pastangos vieną dieną duoda vaisų.

– Apie tai, kaip tapti laimingam ir lydimam sėkmės, skaitote paskaitas studentams, mokiniams ir apskritai visiems norintiesiems. Tad kokia Roko Žilinsko sėkmės formulė?

– Apie tai galiu kalbėti daug. Žmonės, kuriems sekasi, paprastai negaišta nė minutės. Jie dirba nuolatos. Tai yra tas atvejis, kai darbą parsineši į namus, o namus – į darbą. Dirbi 24 valandas per parą. Ir nežinai, kada tu iš tikrųjų nedirbi, nes darbas nuolat tavyje.
Įrodyta, kad visi didieji žmonės, pakeitę pasaulį, dirbo po 60–65 valandas per savaitę. Ir tai -– mažiausiai po 10 valandų „gryno“ darbo per dieną. Neįskaitant „kavučių“ ir pašnekesių su kolegomis. Štai kas vienija visus didžiuosius žmones.

 
Išrinktas TS-LKD Vilkaviškio skyriaus pirmininkas Spausdinti El. paštas

2015-10-10 vykusiame TS-LKD Vilkaviškio skyriaus visuotiniame susirinkime išrinktas pirmininkas. Dviems metams TS-LKD Vlkaviškio skyriaus vadovu tapo Saulenas Aželskas. Pirmininko teikimu pirmąją pavaduotoja išrinkta Izabelė Striokienė, pavaduotoju – Evaldas Janulionis. Partijos skyrius kandidatu į Vilkaviškio rajono vienmandatę apygardą Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose nusprendė siūlyti Pilviškių seniūno Vytauto Judicko kandidatūrą, bet tam dar turės pritarti TS-LKD taryba. Skyriaus susirinkime taip pat išrinkta skyriaus taryba, etikos komisija.

 
Dauguma opozicijos neišgirdo Spausdinti El. paštas

Dangyra Apanavičienė. „Santaka“, 2015 m. rugsėjo 29 d. Nr.113

Pasiskelbė valdančiąja dauguma

Penktadienį vykusį rajono Savivaldybės tarybos posėdį jam pirmininkavęs meras Algirdas Neiberka tradiciškai pradėjo rugsėjo mėnesį gimtadienius šventusių politikų pagerbimu, o po to pateikė pranešimą apie Savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos sudarymą. Pasak pranešėjo, jai priklausys į Tarybą išrinkti socialdemokratai bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, kurie pasirašė ir bendrą veiklos programą.
Tokio oficialaus pasiskelbimo jau ne kartą buvo reikalavę kai kurie politikai iš opozicijos pusės, nes, kaip jie teigė, taip ir nežiną, ar „valstiečiai“ priklauso valdantiesiems, ar ne.

Atidėti nesutiko

Opozicija pareikalavo kol kas nesvarstyti ir nederinti UAB „Litesko“ šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos 2017 metais investicijų plano ir sprendimą atidėti kitam posėdžiui. Opozicijai atstovavęs Gytis Lukoševičius teigė, kad į šį projektą reikėtų labiau įsigilinti ir plačiau paanalizuoti, ar daromos investicijos į šilumos tinklus vėliau neapsunkins derybų dėl sutarties su UAB „Litesko“ nutraukimo arba pratęsimo sąlygų. Mat ne už kalnų ir 2020-ieji metai – dabartinės sutarties pabaiga.
Tokiai nuomonei pritarė ir Edmundas Žalys, Dalius Nešukaitis bei kai kurie kiti oponuojantys politikai. Jie pabrėžė, jog nesą nusiteikę prieš investicijas, tik siūlė į šį reikalą pažiūrėti kompleksiškai. Vienas mėnuo, pasak jų, nieko nenulems, nes šilumos tinklus numatoma rekonstruoti tik po poros metų.
Posėdyje dalyvavęs UAB „Liesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ vadovas Juozas Bartaškevičius tokį reikalavimą pavadino kabinėjimusi ir kvietė politikus „pažiūrėti į pagrindinį dalyką: reikia miestui investicijų ar ne“. Taip pat J. Bartaškevičius pasiguodė, kaip sunkiai jam pavyko įtikinti jų įmonę valdančios UAB „Dalkija“ vadovus ir „pramušti pinigus“ investicijoms, kurias perpus sudarys ES fondų lėšos ir šilumos tiekėjų pinigai. „Jūsų teisė apsispręsti. Jei ne, tai ne“, – lyg kirviu nukirto ir į kitus posėdžio dalyvių klausimus kategoriškai atsakinėjęs „Litesko“ atstovas.
Meras A. Neiberka teigė, jog politikams tikrai neturėtų kilti abejonių dėl šios investicijos Vilkaviškyje ir Kybartuose būtinumo.
„Tai sprendimas dėl ateities. Ar sutartis su „Litesko“ pasibaigs, ar ne, vis tiek turėsime remontuoti šilumos tiekimo trasas. Šiuo metu tinklai tvarkomi su europine parama, o paskui ar nereikės to daryti vien savo lėšomis?“ – retoriškai svarstymą užbaigė A. Neiberka.
Naujai susibūrusi valdančioji dauguma į opozicijos nuomonę neatsižvelgė ir šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos investicijų plano derinimui pritarė. Už šį sprendimą pasisakė 16 politikų, keturi susilaikė, tiek pat pasisakė prieš.

Dar vienas „Ne“

Nepritarė valdantieji ir opozicijos pateiktam sprendimo projektui dėl Tarybos narių delegavimo į viešųjų pirkimų komisijas.
Šį sprendimą, pasak konservatoriaus Rimvydo Žiemio, keletas opozicijos atstovų parengė siekdami, kad viešieji pirkimai vyktų skaidriau, o pasitikėjimas komisija ir politikais būtų didesnis. Todėl į viešųjų pirkimų komisijas jis pasiūlė įtraukti du Tarybos mažumos atstovus: Danutę Grabauskienę ir Evaldą Janulionį.
Nesileisdama į jokias diskusijas, valdančioji dauguma vėl „buldozeriu“, kaip po posėdžio įvardijo vienas opozicijos atstovas, atmetė mažumos pasiūlymą. „Kai bus didesnių viešųjų pirkimų, komisijoje galės dalyvauti ir Tarybos nariai, bet visuose – tikrai nėra galimybių“, – tepasakė meras A. Neiberka.
Tokį valdančiųjų elgesį, kai „tyliai susitarę be jokių argumentų nubalsavo prieš“, Tarybos narys Dalius Nešukaitis pavadino nepagarbiu ir neetišku.

 
Vilkaviškio valdantieji skaidrumo nenori Spausdinti El. paštas

Šiandien vykusiame Vilkaviškio rajono tarybos posėdyje rajono valdantieji be jokių argumentų atmetė Tarybos narių siūlymą deleguoti atstovus į Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaromas viešųjų pirkimų komisijas. Šį projektą parengė Tarybos nariai Rimvydas Žiemys, Danutė Grabauskienė, Edmundas Žalys, Dalius Nešukaitis ir Gytis Lukoševičius.
„Kad viešieji pirkimai būtų skaidresni ir būtų didesnis pasitikėjimas visuomenėje tais, kurie juos vykdo, siūlome deleguoti į visas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (perkančiosios organizacijos) sudaromas viešųjų pirkimų komisijas Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narius“, – sakė projektą pristatęs R. Žiemys ir nuo mažumos į šią komisiją pasiūlė Danutę Grabauskienę bei Evaldą Janulionį.
Deja, Vilkaviškio rajono valdantieji, kuriuos sudaro socialdemokratai ir prie jų prisišlieję Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, be jokių diskusijų ar argumentų nusprendė, kad daugiau skaidrumo jiems nereikia. 16 Tarybos narių balsavus „prieš“ ir tik 8 „už“, sprendimas nepriimtas.
„Šiuo sprendimu įlindote nuogi į dilgėles“, – replikavo Tarybos narys Gintautas Plečkaitis. – „Tai akivaizdus parodymas, kad nenorime nieko daryti viešai ir tai paaiškinti visuomenei“. Tarybos narys priminė Vilkaviškyje vykstančią praktiką, kai neaišku kokiais ryšiais su valdančiaisiais saistoma įmonė laimi nemažą dalį skelbiamų darbų, pradedant upelių valymu, baigiant tualetų tvarkymu.
Valdančiosios daugumos elgesys nepatiko ir Tarybos nariui Daliui Nešukaičiui : „Negražu taip elgtis – valdantieji susitarę, be jokių argumentų, tylėdami nubalsavo prieš… Norinčių dalyvavimas komisijos darbe mažintų abejones, kylančias dėl tokių sprendimų. Keista ir negražu, kad jūs taip tyliai, be jokios argumentacijos ir diskusijų taip darote. Bent iš etinės pusės reikėjo padiskutuoti.“ Deja, į G. Plečkaičio ir D. Nešukaičio  replikas savivaldybės meras Algirdas Neiberka galėjo atsakyti tik pakartodamas jau seną savo atsakymą: „Jeigu bus poreikis, Tarybos nariai galės dalyvauti stambiuose pirkimuose, dabar jiems dalyvauti būtų labai sudėtinga ir neįmanoma…“
Stambiųjų pirkimų savivaldybėje per metus vyksta vos vienas kitas, o smulkiųjų, kuriems net  neskelbiamas konkursas – dešimtimis. Apie skaidrumo stoką Vilkaviškio savivaldybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose mūsų puslapyje jau buvo rašęs Tarybos narys Evaldas Janulionis:
http://suduvis.lt/2015/09/12/apie-aukstas-kainas-po-viesuju-pirkimu-arba-kai-istatymai-tarnauja-valdantiesiems/

Virginija Samuolienė, Sūduvis, 2015-09-25

 
Dėl dviejų pakopų savivaldos Spausdinti El. paštas

Lietuvoje jau keletą metų renkami seniūnaičiai, o pastaruoju metu pradėta kalbėti ir apie renkamus seniūnus. Galbūt kai kam atrodo, kad seniūnaičiai pasiteisino, tačiau aš taip nemanau.
Visų pirma, Lietuvoje prieš tai buvo įsteigta daug bendruomenių ir tai buvo skatinama visoms partijoms būnant valdžioje. Bendruomenių pirmininkai tose vietovėse įgijo įtaką sprendžiant bendruomenių problemas bei įgyvendinant įvairius projektus. Atsiradus poreikiui rinkti seniūnaičius, daugeliu atvejų jais tapo būtent tų bendruomenių pirmininkai.
Atkreiptinas dėmesys, kad seniūnaičiams jų funkcionavimui būtinų resursų (patalpos, transportas, telefonas ir su tuo susiję išlaidos) paprastai neskiriama. Kita vertus, jei būtų skiriama – tai jau būtų valdymo išlaidų didinimas.
Siūlant rinkti seniūnus, pradėta kalbėti apie seniūnijas, kaip apie antrą savivaldos pakopą. Aš sutinku, kad seniūnijoms reikia didesnio savarankiškumo nei, pavyzdžiui, dabar yra Vilkaviškio rajono savivaldybėje, tačiau dviejų pakopų savivaldą įsivaizduoju kiek kitaip.
Manau, kad klaida buvo padaryta panaikinant apskritis. Mano manymu, jas reikėjo ne panaikinti, o transformuoti į aukštesniąją savivaldos grandį, o pavadinti galima įvairiai (pvz., Danijoje po apskričių reformos atsirado regionai). Privalumas – mažėtų centralizacija, didėtų regionų savarankiškumas. Šiuo metu dėl to, jog per buvusias apskritis skiriamas finansavimas pagal ES projektus, atsirado regionų plėtros tarybos, kurių vaidmuo vis dar simbolinis, jų sprendimai regionams didesnės įtakos neturi. Regionų plėtros tarybos netgi neturi juridinio asmens statuso, o tai atsiliepia neigiamai ne tik sprendžiant vidines regionų problemas, bet ir tarptautiniam bendradarbiavimui: pvz., Lenkija turi vaivadijas, o Lietuvoje joms prilygstančio darinio nėra. Taigi, ieškant glaudesnių kontaktų ir bendradarbiaujant su kaimynais, kyla problemų.
Kaip sakė vienas iš buvusių ūkio ministrų Rimantas Žylius, viskas, ką mes darome, yra nusižiūrėjimai. Pasak jo, yra daug įgyvendinti nebaigtų idėjų, tik reikia atsirinkti geriausias ir jas įgyvendinti iki galo.
O pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Čia gali pasitarnauti kad ir Skandinavijos šalys. Antai Danija 2007 m. panaikino apskritis ir vietoje jų įsteigė 5 regionus. Tiems regionams vadovauja renkamos tarybos, kiekvieną iš jų sudaro po 41 narį. Rinkimai į regionų tarybas vyksta kartu su rinkimais į savivaldybes. Beje, pastarųjų skaičius 2007 m. sumažintas nuo 270 iki 98. Priminsiu, kad be Grenlandijos ir Farerų salų, kurios yra autonomijos, Danijos, kurioje gyvena 5,2 mln. gyventojų, plotas netgi mažesnis nei Lietuvos ir sudaro apie 43 tūkst. kv. km.
Švedija padalinta į 21 apskritį. Apskritys turi skiriamas valdybas ir renkamas tarybas. Pastaruoju metu vyksta diskusija dėl jų stambinimo. Norvegija suskirstyta į 19 regionų (fylke), Suomija taip pat suskirstyta į 19 regionų (maakunta), kuriuos valdo tarybos.
Manau, kad dviejų pakopų savivaldą galima įgyvendinti suteikiant didesnius nei dabar įgaliojimus regionų plėtros taryboms, tarybas padarius renkamas, o ne kaip dabar (merą – pagal pareigas, o kitą narį – deleguojant tarybai).

Rimvydas Žiemys, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys

 
Paskaita apie postmodernias vertybes Spausdinti El. paštas

Izabelė Striokienė

„Kas buvo nieks, tas bus viskuo: vertybių revoliucijos iššūkiai ir kaip į juos atsakyti“ – tokia tema liepos 10 d. Vilkaviškio parapijos salėje viešėjo ir paskaitą vilkaviškiečiams skaitė doc. dr. Vincentas Vobolevičius. Į renginį vilkaviškiečius pakvietė ir jį organizavo Vilkaviškio Šeimų taryba, veikianti prie Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos. 
Politologijos daktaro laipsnį V. Vobolevičius įgijo Niujorko universitete. Šiuo metu jis dirba ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, specializuojasi politinės ekonomijos, žaidimų teorijos ir kitose srityse. Jau keletą kartų V. Vobolevičiui suteikti apdovanojimai už kokybišką dėstymą, 2011 metais - Metų dėstytojo apdovanojimas.
Paskaita skambiu pavadinimu, primenančiu „internacionalą“, buvo apie šiuo metu populiarėjančias postmodernias vertybes, apie tai, kokia jų kilmė, kokių pasekmių galėtume tikėtis nekritiškai jas priėmę bei kaip mąstantis žmogus galėtų į jas atsakyti.
Doc. dr. V. Vobolevičius paskaitą pradėjo nuo JAV aktualijų, kur visai neseniai buvo įteisintos vienalytės santuokos. Šis sprendimas kelia daug klausimų, susijusių, pirmiausiai, su įsitikinimų ir religijos laisve. Ar bus skiriamos baudos tiems, kurie viešai kritikuoja vienalytę santuoką? Ar tokias santuokas turės pripažinti bažnyčios, o dvasininkai jas laiminti? Ar mokyklose privaloma tvarka vyks su tėvų dorovės samprata nederančių lytinių santykių „norminimas“? Jei šeima nebėra kildinama iš prigimtinio vyro ir moters tarpusavio papildomumo, o veikiau laikoma kiekvieno individo kūrybos objektu, kodėl ateityje negalėtų būti įteisinta dar kitokių šeimos modelių, pavyzdžiui, daugpatystės? Koks tokių eksperimentų poveikis vaikams? Svarbu ir tai, kaip šis sprendimas buvo priimtas: penki JAV Aukščiausiojo teismo teisėjai balsavo „už“ ir keturi „prieš“. Taigi tokį svarbų šaliai sprendimą priėmė vos devynių teisėjų komitetas ir tik vieno balso persvara! Ar negalima čia įžiūrėti grėsmės demokratijai?
Ne mažiau kontraversiška, anot V. Vobolevičiaus, yra ir eutanazijos tema, ypatingai Belgijoje, kur ją įteisinantis įstatymas galioja jau 13 metų. Kaip rodo naujausias tyrimas (kuris buvo išspausdintas Medicinos etikos žurnale Journal of Medical Ethics), daugybė senyvo amžiaus žmonių, kurie niekada neprašė savo mirties pagal Belgijos eutanazijos įstatymus, vis tik buvo nužudyti juos slaugiusių gydytojų. Pusės tokių pacientų amžius viršija 80 metų, o du trečdaliai iš jų nesirgo jokiomis mirtinomis ligomis. Taigi panašu, kad sprendimas mirti ar gyventi jau nėra vien paciento ir jo giminaičių valioje. Beje, visiškai nesenai internetiniame portale lrytas.lt teko skaityti straipsnį, kuriame teigiama, jog Belgijoje eutanazija buvo atlikta fiziškai sveikai 24 metų moteriai, kuri sirgo... depresija. Įteisinant eutanaziją buvo kalbama apie jos taikymą tik labai didelius skausmus kenčiantiems, nepagydomiems ligoniams, vis tik realybė kitokia. Ir tai vyksta ne tik Belgijoje, bet ir kitose eutanaziją pripažįstančiose šalyse, tokiose kaip pavyzdžiui Nyderlandai. Kas galėtų paneigti, jog ateityje, visuomenei sparčiai senstant ir didėjant pensininkų išlaikymo naštai, didės spaudimas senoliams pasirinkti eutanaziją?
Kodėl pastaruoju metu politikai taip sparčiai atsisako įstatymų, saugojusių žmogaus gyvybę, šeimą ir įsitikinimų laisvę? Dauguma dalykų, pasak docento V. Vobolevičiaus, apie kuriuos kalba politikai, yra sąlygoti socialinių takoskyrų: didelių visuomenėje kadais vykusių, arba tebevykstančių konfliktų. Dvi iš jų – itin aktualios priimant su moralinėmis vertybėmis susijusius sprendimus. Pirmosios takoskyros pradžia siekia vėlyvuosius Romos imperijos laikus – tai konfliktas tarp Bažnyčios ir valstybės. Vakaruose, kur imperija silpnėjo ir galiausiai žlugo, Bažnyčia liko bene vienintele Romos didybės tęsėja. Į buvusios Romos imperijos žemes įsiveržus frankams, popiežius karūnavo frankų karalių Šventosios Romos imperijos valdovu, kad naujasis imperatorius, mainais už skambų titulą gintų Bažnyčią nuo barbarų. Taip susiformavo tarsi du galios centrai, tarp kurių įtampa buvo neišvengiama. XII a., pavyzdžiui, popiežiai ir imperatoriai konkuravo kam priklauso teisė skirti vyskupus. Gerokai vėliau, konflikto objektu tapo tokie klausimai kaip religijos laisvė, abortų, skyrybų įteisinimas ir pan.

 
Daugiausia naujovių – mokyklose Spausdinti El. paštas

„Santakos“ inf.

Nors penktadienį Savivaldybėje vykusio rajono Tarybos posėdžio darbotvarkėje buvo numatyta trys dešimtys klausimų, politikai visus sprendimus patvirtino mažiau nei per valandą. Sprendimų projektus Tarybos nariai buvo išanalizavę prieš tai vykusių komitetų ir konsultacinio posėdžių metu, todėl jų svarstymas į platesnes diskusijas neišsirutuliojo.
Bene daugiausia naujovių – švietimo srityje. Nuo rugpjūčio 31 d. atleidžiamas iš darbo pasiprašė užtarnauto poilsio sulaukęs Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos direktorius Vidmantas Buzaitis. Taryba sutiko su pasiūlymu darbo sutartį su ilgamečiu vadovu nutraukti šalių susitarimu ir išmokėti jam šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją.
Be diskusijų buvo patvirtinti keleto rajono mokyklų nuostatai, mat nuo rugsėjo 1-osios keičiasi jų statusai. Dabartinės Sūdavos ir Virbalio vidurinės mokyklos nuo kitų mokslo metų taps pagrindinėmis, Gižų Kazimiero Baršausko pagrindinė ir Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinė persiorientuos į mokyklas-daugiafunkcius centrus. Iš dalies pakeisti Giedrių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos nuostatai, nurodant, kad pagrindinė šios švietimo įstaigos paskirtis yra gimnazijos tipo jaunimo ir suaugusiųjų mokykla. Laikinai, vieniems mokslo metams, papildyti Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos nuostatai. Kaip gimnazijos skyrius, šiai ugdymo įstaigai priskirta Vištyčio Petro Kriaučiūno mokyklos dvyliktoji klasė, kuri mokyklai tapus daugiafunkciu centru daugiau nebebus formuojama.
Tarybos nariai naujai kadencijai sudarė Antikorupcijos komisiją ir patvirtino jos nuostatus. Šios komisijos pirmininku paskirtas ir anksčiau jai vadovavęs konservatorius Rimvydas Žiemys.
Trejiems metams patvirtinta Vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros ir plėtros programa, pakeistos kai kurios patalpų nuomos sutartys bei nustatyti nauji terminai, taip pat pritarta Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitai.
Politikai neatsisakė Ūkio ministerijos pasiūlymo neatlygintinai perimti Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro dalininko teises ir patvirtino sprendimą, kurį įgyvendinus Savivaldybė taps vienintele šios viešosios įstaigos savininke.
Taip pat Tarybos nariai nusprendė skirti vienkartinę finansinę paramą žmonėms, nukentėjusiems per gaisrą, dėl pasikeitusio Teritorijų planavimo įstatymo pritarė sprendimui panaikinti Nuolatinę statybos komisiją, apsvarstė kitus klausimus.

 
G. Landsbergis. Politikai neturėtų reikalauti sumažintų atlyginimų kompensavimo Spausdinti El. paštas

TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis nepritaria Seimo valdančiosios daugumos atstovų siūlymui kompensuoti ekonominės krizės sąlygomis sumažintą atlyginimo dalį politikams. Į šią kategoriją patektų Seimo nariai, savivaldybių merai, vicemerai. Seime įregistruotas „Asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo projektas“.

 
Europos Parlamentas pritarė G.Landsbergio parengtai Rusijos ataskaitai Spausdinti El. paštas

Šiandien Europos Parlamentas 494 balsų „už”, 135 balsų „prieš” ir 69-iems europarlamentarams susilaikius, pritarė Lietuvos europarlamentaro Gabrieliaus Landsbergio parengtai ES-Rusijos santykių ataskaitai.
„Europos Parlamentas didele balsų dauguma priimdamas šią ataskaitą, nusiunčia Rusijai stiprų politinį signalą, kad Kremliui nepavyko suskaldyti Europos ir Rusijos agresijai nesiliaujant, Europa yra pasiruošusi toliau sugriežtinti sankcijas”, – teigė G.Landsbergis.
Pasak jo, tai taip pat yra signalas ir visoms ES institucijoms, kad požiūris į Rusiją iš esmės yra pasikeitęs – tai nebe strateginė partnerė, bet Europos tvarką ir vertybes laužanti valstybė.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad ES negali numatyti grįžimo prie įprastų santykių ir neturi jokio pasirinkimo, kaip tik iš naujo atlikti kritišką savo santykių su Rusija vertinimą. Pabrėžiama, kad bekompromisis teisinės valstybės principo laikymasis yra esminis ir pamatinis ES principas ir ragina bet kokio taisyklių pažeidimo atveju griežtai, skubiai ir besąlygiškai jį taikyti; be to, Komisija raginama taip pat ryžtingai taikyti laisvos ir sąžiningos konkurencijos bendrojoje rinkoje principą, tame tarpe – nagrinėjant bylą prieš bendrovę „Gazprom“.
Europos Komisija taip pat raginama nedelsiant numatyti tinkamą finansavimą konkretiems projektams, kuriais siekiama duoti atsaką Rusijos propagandai ir dezinformacijai ES bei užsienyje, ir teikti objektyvią informaciją rytinių šalių partnerių plačiajai visuomenei. Įvardijama Rusijos parama radikalų ir ekstremistų partijoms ES valstybėse narėse ir jų finansavimas bei vis intensyvesni Europos populistų, fašistų ir kraštutinių dešiniųjų partijų bei Rusijos nacionalistų grupių bendradarbiavimas, keliantis pavojų demokratinėms vertybėms ir teisinės valstybėms principams ES.
Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos naikintuvų veiksmai šalia ES ir NATO valstybių narių oro erdvės kelia pavojų civilinių skrydžių saugai ir galėtų kelti grėsmę Europos oro erdvės saugumui, raginama sustabdyti bendradarbiavimą su Rusija gynybos srityje, ir valstybės narės ir šalys kandidatės raginamos nepriimti jokių sprendimų, kurie galėtų pakenkti šiai bendrai pozicijai.

 
Prisiekė Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos nariai Spausdinti El. paštas

2015-04-08 išrinktieji Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos nariai susirinko į pirmąjį posėdį. Posėdžiui pirmininkavo Algimantas Simanynas, Vilkaviškio rinkimų apygardos komisijos pirmininkas. Padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, prisiekė visi dvidešimt penki išrinkti Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos nariai.
Kaip ir praėjusios kadencijos, taip ir šios kadencijos metu, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionis demokratus Taryboje atstovaus du jos nariai – ilgametis Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys Rimvydas Žiemys ir pirmą kartą į Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybą išrinktas buvęs Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Evaldas Janulionis, kuris, beje, yra ir TS-LKD Vilkaviškio skyriaus pirmininkas.

 
Padėka Spausdinti El. paštas

Gerbiamieji,

Nuoširdžiai dėkojame už palaikymą rinkimuose į Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybą. Nors Vilkaviškio rajone po rinkimų pokyčių neįvyko, svarbu tai, kad dalis rinkėjų pasirinko Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus. Esame stipriausia Lietuvos dešinioji partija turinti žmonių, idėjų ir kompetencijos tas idėjas įgyvendinti. Tėvynės sąjunga nuolatos pasisako svarbiausiais šalies gyvenimo klausimais siekdama teisingesnės, geresnės visiems ir kiekvienam, padoresnės, garbingesnės, modernios, saugios ir tolygiai besivystančios Lietuvos valstybės. Stengsimės, kad to paties būtų siekiama ir Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Manome, kad kiekviena politinė partija, būdama atskaitinga savo nariams ir rinkėjams, privalo laikytis savo ideologijos ir puoselėti savo vertybes, o siekdama tikslų, turi išlikti nuosekli.
Taip pat nuoširdžiai sveikiname kolegas liberalus ir jų pirmininką Gytį Lukoševičių. Džiaugiamės, kad Liberalų sąjūdžio atstovai įsilies į Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narių gretas, savo idėjomis, pasiūlymais ir darbais prisidėdami prie Vilkaviškio rajono savivaldybėje gyvenančių žmonių gerovės sukūrimo.

Rimvydas Žiemys, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys
Evaldas Janulionis, TS-LKD Vilkaviškio skyriaus pirmininkas

 
Į klausimą atsakė... beveik tuo pačiu klausimu Spausdinti El. paštas

Savivaldybės tarybos posėdyje, vykusiame liepos 25 d., Tarybos narys Gintautas Plečkaitis žodžiu kreipėsi į Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetą ir Antikorupcijos komisiją, kad būtų išsiaiškinta, ar Savivaldybės administracija, pirkdama kelių ir gatvių remonto darbus, nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio reikalavimų.
Kaip sekėsi išsiaiškinti situaciją ir koks buvo gautas atsakymas, galbūt įdomu sužinoti ne tik politikams, bet ir daugeliui rajono gyventojų.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius 2014-03-17 įsakymu Nr. V-85 „Dėl kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti paskirstymo savivaldybėms 2014 metais“ Vilkaviškio rajono savivaldybei skyrė 2 828,5 tūkst. litų. Savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. gegužės 21 d. savo įsakymu paskirstė Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas pagal seniūnijas, darbams pirkti visose seniūnijose organizavo supaprastintus mažos vertės pirkimus apklausos būdu. Tarybos nariui abejonių sukėlė, ar visų šių pirkimų organizatorė – Savivaldybės administracija – dirbtinai neišskaidė pirkimo.
Kadangi esu tiek Antikorupcijos komisijos, tiek Kontrolės komiteto pirmininkas, reikėjo nuspręsti, kuris iš jų turėtų nagrinėti minėtą kreipimąsi.
Susipažinęs su Savivaldybės administracijos pateiktais dokumentais, susijusiais su minėtų lėšų paskirstymu bei kelių ir gatvių priežiūros darbų pirkimu, nusprendžiau, kad šį klausimą turėtų nagrinėti Kontrolės komitetas.

 
Pristatyta trečioji tremtinių prisiminimų knyga Spausdinti El. paštas

Greta ALIŠAUSKAITĖ, „Santaka“

Tremties iš mūsų istorijos ištrinti neįmanoma, tačiau su kiekviena karta mažėja gyvų istorijos liudininkų. Knygos „Mes sugrįžom...“ trečiosios dalies pristatyme dalyvavę tremtiniai pabrėžė, kad pagrindiniu jos tikslu laiko tikrosios, neiškraipytos, istorijos perdavimą.
Knygos pristatymo renginį vedė jos sudarytoja, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilkaviškio filialo pirmininkė, aktyvi visuomenininkė Dalija Agota Karkienė. Renginys pradėtas Lietuvos himnu, tylos minute, uždegus žvakutes pagerbti negrįžusieji iš amžino įšalo žemės bei jau iškeliavę į amžinybę aktyvūs tremtiniai. Renginį pagyvino ir dainomis džiugino net trys ansambliai: LPKTS Vilkaviškio filialo „Atmintis“, Pasaulio kybartiečių draugijos „Senjoros“ ir P. Karužos 6-osios kuopos šaulių mišrus vokalinis ansamblis „Šaulys“. Muzikinę staigmeną padovanojo ir dvi buvusios mūsų krašto tremtinės – seserys Eugenija Pratosevičiūtė-Šimonienė ir Elvyra Protasevičiūtė-Valaitienė, atstovavusios Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių chorui „Laisvė“. Skambėjo mokytojo Jeronimo Šalčiūno eilės „Motinų skausmas“, geros nuotaikos linkėjo ir dainomis džiugino Virbalio kapela „Pliumpa“.
Pasak D. A. Karkienės, ši knyga yra pačių stipriausių rašinių rinkinys. „Tai jau trečioji Vilkaviškio politinių kalinių ir tremtinių Sibiro gulagus liudijanti knyga. Tai ir rajono tremtinių filialo pastarojo dešimtmečio veiklą apibendrinantis leidinys, iliustruotas Sibire kasdienybę ir šventes fotografavusių tremtinių nuotraukomis bei Lietuvoje užfiksuotomis rajono tremtinių renginių akimirkomis. Jas kruopščiai kaupia nenuilstantis tremtinių fotometraštininkas Romas Čėpla“, – mintimis apie leidinį pasidalijo jo redaktorė Violeta Mickevičiūtė.

 
« PradžiaAnkstesnis12345678910SekantisPabaiga »

Puslapis 1 iš 16

Rimvydas ŽIEMYS

Reklaminis skydelis

TS-LKD

Reklaminis skydelis

TS Žinios

Reklaminis skydelis