„Santaka“

Reklaminis skydelis

LR Prezidentas

Reklaminis skydelis

LR Seimas

Reklaminis skydelis

LR Vyriausybė

Reklaminis skydelis

Vilkaviškio r. sav.

Reklaminis skydelis

Lietuvos regioninė politika

Reklaminis skydelis

Ekonomika.lt

Reklaminis skydelis

Lietuvos Savivaldybių asociacija

Reklaminis skydelis

Verslo informacijos centras

Reklaminis skydelis

Ūkininko patarėjas

Reklaminis skydelis

Sūduvos gidas

Reklaminis skydelis

Elektroniniai valdžios vartai

Reklaminis skydelis

Infostatyba

Reklaminis skydelis

Lietuvos žinios

Reklaminis skydelis

Vilkaviškio Vietos veiklos grupė

Reklaminis skydelis

Korupcijos prevencija

Reklaminis skydelis

SoDra

Reklaminis skydelis

Valstybine mokesčių inspekcija

Reklaminis skydelis

XXI amžius

Reklaminis skydelis

Bernardinai

Reklaminis skydelis

Prisijungimas



JoomlaWatch 1.2.12 - Joomla Monitor and Live Stats by Matej Koval



„Vesna“ nereiškia pavasario Spausdinti El. paštas

Kiekvienais metais mes linkę įvertinti tai kas buvo. Šį kartą ne apie politiką, o kai ką daugiau. Gyvą atmintį. Ir Lietuvoje ta gyva istorinė atmintis reikalauja išskirtinio dėmesio. Net jeigu galvojame, kad reikia žvelgti tik į ateitį, praeitis niekus nedingsta. Kai kuriuos ji pasiveja su nuslėptais biografijos puslapiais ir griebia už skvernų. Kiti patys ieško. Nors Rusijoje iki šiol po devyniais užraktais karo archyve slepiami deportacijų vykdytojų dokumentai, organizatorių pasirašyti trėmimų planai ir žemėlapiai, šimtas tūkstančių žmonių per pastaruosius penkiolika metų Lietuvos archyvuose susirado savo trūkstamus praeities puslapius bei prarastų, politinio teroro nusineštų artimųjų nuotraukas, laiškus, įrašus. Tie žmonės tikrai žino, ką reiškia „politinė byla“ ir nespekuliuoja savo išskirtine patirtimi. Jų niekas nekviečia į televizijas pasidalinti savo išgyvenimais, ypatingų gyvenimo išbandymų prisiminimais.
Kažkada vienas buvęs politinis kalinys, karo po karo dalyvis keliais žodžiais įvertino siūlomą valstybinę pensiją – „aš kovojau už Lietuvą ne dėl pensijos“. Žinoma, gyva atmintis reikalauja istorinio teisingumo principų palaikymo. Bet niekas neprivers tų žmonių pakeisti savo pažiūrų ir įsitikinimų, kad ir koks cinizmo srautas trykštų jų atžvilgiu viešoje erdvėje. Net jei didžioji kaimynė toliau diktuos „objektyvios istorijos“ reikalavimus.
Gyvojoje atmintyje dar neišblėso laikas, kai XX amžiaus viduryje lietuviai buvo vežami į Sibirą kaip vergai. Dabar mes tai vadiname vienu žodžiu – genocidas. „Raudonojo teroro“ auka galėjo tapti ir tapo kiekvienas trukdęs komunistinių doktrinų įgyvendinimui, tam pasipriešinęs arba kaip nors savo nepasitenkinimą reiškęs žmogus. Nuo 1940 metų būtent lietuviai, kartu su kitomis Molotovo- Ribentropo paktu Sovietų Sąjungos valdžion patekusiomis tautomis, tapo sovietinio teroro naujomis aukomis.
Priklausomybė vienai ar kitai tautai vaidino lemiamą vaidmenį kuomet buvo sprendžiamas ir individualus žmogaus likimas. Jau 1941 m. pavasarį pasirengimas trėmimams buvo baigtas ir 320 000 Lietuvos piliečių jau buvo pakliuvę į nepatikimų žmonių sąrašus, tačiau didysis teroras prasidėjo komunistinei diktatūrai vėl sugrįžus į Lietuvą. Iki 1953 metais suimta, ištremta ir nužudyta 954 310 ukrainiečių ,lietuvių, latvių, estų: beveik 394 395 ištremti, 382 835 suimti, 177 080 nužudyti.
Didžiausi lietuvių trėmimai įvykdyti vadovaujantis Maskvoje buvusios Ministrų Tarybos nutarimais: 1948 m. vasario 21 d. buvo priimtas visiškai slaptas nutarimas, kuris oficialiai buvo nukreiptas prieš surastų partizanų ir besislapsčiusių žmonių, žuvusių partizanų ir nuteistųjų šeimas, taip pat prieš rezistencijos rėmėjus. Marionetinė Ministrų Taryba (MT) Lietuvoje, vietinis MGB filialas savo instrukcijose ir įsakymuose detalizuodavo visus nutarimus. Juos tvirtino vėl ta pati Ministrų Taryba, o tremtinų žmonių bylų sudarymu užsiėmė MGB apskričių skyriai, tvirtino apskričių komunistų partijos komitetų sekretoriai ir vykdomųjų komitetų pirmininkai.
Lietuvoje visus parengtus svarbiausius trėmimų dokumentus pasirašydavo žymiausi komunistų partijos vadovai: pirmasis sekretorius A. Sniečkus, MT pirmininkas M. Gedvilas ir jį laikinai pavaduojantis K. Preikšas. Keturių-penkių apskričių įgaliotinių grupei 1948 m. vadovavo vis aukščiausieji sovietinės Lietuvos administracijos pareigūnai. Trėmimų metu įgaliotiniai paskirtose apskrityse laikinai tapdavo aukščiausia vietos administracine valdžia. Jiems buvo pavaldūs ne tik pirmieji sekretoriai ir vykdomųjų komitetų pirmininkai, bet ir NKVD-NKGB (MGB) skyrių viršininkai.

 
Pilnėja ir Vilkaviškio šaulių gretos Spausdinti El. paštas

Vilkaviškis.info

Rusijos keliama karinė grėsmė Lietuvai suaktyvino tautiečių domėjimąsi šalies gynyba. Jauni vyrai nori būti savanoriais ir iškilus grėsmei eiti ginti šalies nepriklausomybės ir laisvės, vyresnieji renkasi šaulių sąjungą. Kas negali kariauti, prisideda finansine parama.
Kažkada 10 tūkstančių narių turėjusi Lietuvos šaulių sąjunga pastaruoju metu buvo gerokai apmenkusi - šiuo metu sąjungai priklauso apie septyni tūkstančiai narių. Tačiau, pasak Šaulių sąjungos atsargos pulkininko Antano Plieskio, šiuo metu šaulių skaičius didėja, ir kas savaitę sąjungą papildo vis daugiau narių. Galbūt vėl bus pasiektas rekordinis - 10-ies tūkstančių skaičius.
Šaulių sąjunga tęsia tarpukario Lietuvoje iki 1940 m. veikusios organizacijos veiklą. Šaulių veikla apėmė ir dabar apima visas pagrindines gyvenimo sritis: karinę, fizinio lavinimo, tautos kultūrinio ugdymo, ugniagesybos ir kt. Šauliai globoja istorines vietas, rengia sukaktuvių minėjimus, vykdo karinę valstybės gynimo propagandą visuomenėje. Viena iš sąjungos užduočių – įtraukti kuo daugiau Lietuvos jaunimo į Sąjungos veiklą, ugdyti jaunuolių pilietiškumą, skatinti juos aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime, stiprinti pasitikėjimą valstybės institucijomis.

 
A. Kubilius. Ateinantys dešimt metų – nauja dešimtis tikslų Spausdinti El. paštas

Gegužės 1 d., ketvirtadienį, Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyksta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos šventinis Suvažiavimas, kuriame iškilmingai minimos dešimtosios narystės Europos Sąjungoje metinės.
Dievo palaimos mūsų valstybei, visoms Europos Sąjungos tautoms, kiekvienam, kuris įneša indėlį į tautos istorijos lobyną, linkėdamas kunigas Ričardas Doveika sakė: „Narystės ES dešimtmetis leidžia mums visiems išgyventi tikrą ir nesuvaidintą džiaugsmą dėl teisingo ir pasiteisinimo sprendimo. „Žvelgiant į visos tautos ir valstybės gyvenimo ir istorijos įvykių tėkmę, –  tai siekiamybės atodanga“. Kunigas pažymėjo, kad mes tampame kasdien vis labiau Europa. Patys kaip valstybė ir tauta įnešėme kad ir menkesnį asmeninį indėlį prie bendrosios ES gėrio versmės.
Suvažiavimo dalyvius pasveikinusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo: „Savo idėjomis ir praktiniu pavyzdžiu ne kartą įrodėte, kad jums svarbi saugi, ekonomiškai stipri, demokratiška ir moderni valstybė taip pat kaip efektyvi ir vieninga Europa. Linkiu ir toliau laikytis valstybės interesų krypties ir aktyvai dirbti Lietuvos žmonių labui“.
Sveikindamas visus Suvažiavimo dalyvius ne tik su Lietuvos narystės ES jubiliejumi, bet pirmiausia – su partijos gyvavimo 21-osiomis metinėmis, TS-LKD partijos pirmininkas Andrius Kubilius sakė: „Nepaisant abejingųjų daugumos, nuo pat Kovo 11-osios mes stūmėme ir traukėme Lietuvą tolyn nuo Rytų ir arčiau Vakarų. Ir mes buvome teisūs. Draugas Putinas mūsų teisumą šiandien akivaizdžiai įrodo. Mes visada buvome ta partija, kuri žiūrėjo į priekį. Kiti ilgą laiką nedrąsiai dairėsi atgal, atgal į sovietinę praeitį. Mes su tuo nesutikome. Ir mes buvome teisūs!“

 
Aktyvių ir pilietiškų buvo nedaug Spausdinti El. paštas

Pirmadienio rytą Vilkaviškyje, Gedimino ir Vytauto gatvių sankryžoje, trys baltai apsirengę vyrai dalino informacinius lankstinukus „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui!“ Juose pristatoma šešėlinės ekonomikos daroma žala visuomenei bei priemonės, kurių kiekvienas gali imtis kovoje su tuo. Į Vilkaviškio rajono savivaldybės Taryboje paviešintą tarybos nario ir verslininko Gintauto Plečkaičio kvietimą dalyvauti akcijoje atsiliepė tik vienas tarybos narys – Rimvydas Žiemys ir vienas verslininkas - „Cipel Baltika“ vadovas Vytautas Runas.
Šiemetinės akcijos tikslas - atkreipti jaunimo, aktyvių ir veiklių gyventojų dėmesį į šešėlinės ekonomikos problemas ir skleisti žinią, jog kiekvienas iš mūsų galime ir privalome padėti įveikti „šešėlį“. Šiais metais gyventojams buvo dalijami ir lipdukai – jais galima pažymėti skaidriai veikiančias vietas bei tas, kuriose, gyventojai pastebėjo šešėlį. Tokia akcija šįryt buvo organizuota 45 šalies miestuose. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2013 m. Lietuvoje nuslėpta apie 292,7 mln. litų mokesčių, kurie nepasiekė mūsų vaikų darželių, mokyklų, ligoninių ir kitų įstaigų.
Kaip pasakojo akcijos dalyvis V.Runas, reakcijų būta visokių: kai kurie vairuotojai net neatidarydavo automobilio lango, kai kurie nusišypsodavo ir padėkodavo.
„Daugelis puikiai žinome, kad šešėlinė ekonomika yra didelė visos valstybės problema. Tačiau dalis visuomenės vis dar gyvena „šešėlyje“ ir laiko šį reiškinį savaime suprantamu. Kita dalis paprasčiausiai nepastebi ar ignoruoja „šešėlio“ apraiškas kasdienėje aplinkoje. Tad šių metų akcija kreipiamės į aktyvius, pilietiškus žmones, kuriems rūpi, kas vyksta aplink juos, ir kurie nori keisti savo aplinką pradėdami nuo savęs“, – teigia akcijos organizatorė Andželika Rusteikienė, iniciatyvos „Baltoji banga“ ir asociacijos „Investors Forum“ atstovė.

www.vilkaviskis.info informacija

 
Gerbiami bendražygiai Spausdinti El. paštas

Per dvidešimt ketverius Nepriklausomybės metus Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kaip Sąjūdžio idėjų įpėdinė, buvo varomoji jėga, siekianti, kad Lietuva taptų pilnaverte Vakarų bendrijos nare. Todėl nuo pat 1990-ųjų viena iš didžiųjų TS-LKD svajonių buvo narystė ES ir NATO. Su tuo siejome didesnio saugumo, modernios ekonomikos ir europietiškos gerovės viltis.
Šiais metais švenčiame ES ir NATO narystės dešimtmečius. Per šį laikotarpį pasiekėme labai daug – tapome saugesni ir ekonomiškai stipresni. Tačiau dar nepasiekėme visko, ką užsibrėžėme pasiekti. Daug iššūkių kyla ne tik Lietuvos vidaus gyvenime, bet ir mūsų šalies kaimynystėje. Agresyvūs Rusijos veiksmai Ukrainoje dar kartą rodo, kad savo saugumu visų pirma turime pasirūpinti patys.
Saugi Lietuva – tai ne tik stiprią kariuomenę ir valią gintis turinti šalis, bet ir valstybė, kurioje pasitikima vieni kitais. Tai šalis, kurioje politikai sąžiningai tarnauja piliečiams, o ne siauroms interesų grupėms. Tai valstybė, kuri nenustoja tobulėti, kurti ir augti.
Jeigu Jums svarbi saugi ir stipri Lietuva, kviečiu 1 proc. nuo jau sumokėto pajamų mokesčio skirti Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams – partijai, kuria pasitikite.
Visa informacija apie 1 proc. skyrimą - www.tsajunga.lt/partijuremimas

Pagarbiai,

Andrius Kubilius

 
1 proc. nuo savo sumokėtų pajamų skirkite Tėvynės sąjungai Spausdinti El. paštas

Iki gegužės 1 d. 1 proc. nuo pajamų, kurias sumokėjote, galite skirti partijoms. Tam turite užpildyti prašymo formą FR0512 ir patys asmeniškai pristatyti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Tačiau žymiai greitesnis būdas tai padaryti, užpildyti ir pateikti minėtą formą VMI deklaravimui skirtoje skiltyje prisijungę per elektroninę bankininkystę arba naudodamiesi elektroniniu parašu. Langelyje E1 įrašykite 1, langelyje E2 – juridinio asmens kodą 301753623, o langelyje E4 įrašykite 1. Kad nereikėtų to daryti kiekvienais metais, langelyje E5 galite įrašyti skaičių 2017. Tai reiškia, kad 1 proc. partijai skirsite iki 2017 metų.

 
TS-LKD pirmininkas A. Kubilius: Mes tikime Europa Spausdinti El. paštas

Šeštadienį Vilniuje vyksta TS-LKD Tarybos posėdis, kuriame pristatyta rinkimų į Europos Parlamentą programa.
„Tvirta Europa – saugi Lietuva. Esame vienintelė partija, turinti tokią išsamią rinkimų į EP programą. Ne viskas mums patinka Europoje, bet mes tikime Europa. Žinome, ką galima ir reikia stiprinti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje“, – teigė A. Kubilius.
Apžvelgdamas politinę situaciją Lietuvos kaimynystėje ir Lietuvoje, partijos pirmininkas Andrius Kubilius pažymėjo, kad „turime brėžti ilgalaikes atsako į Rusijos grėsmę gaires“. Jis pabrėžė, kad Rusija neteisėtai okupavo ir aneksavo Krymą.
„Rusija okupavo ir aneksavo Krymą. Mes to nepripažįstame ir nepripažinsime. Greitų sprendimų ar veiksmų, kaip priversti Rusiją panaikinti aneksijos pasekmes ir sustabdyti agresyvią politiką tiek Ukrainos, tiek visų kitų kaimynų atžvilgiu, nėra“, – sakė A. Kubilius.
Jis pristatė septynių žingsnių, susijusių su Ukrainos situacija, planą, remiantis kuriuo, „turime pasakyti NE Rusijos pastangoms neutralizuoti ar federalizuoti Ukrainą, nes Rusija tariamai turi specifinių interesų Ukrainoje“.
Taip pat, anot A. Kubiliaus, Lietuva turi priimti įstatymą, kuriame būtų įtvirtinta, jog Rusijos veiksmus Kryme Lietuva laiko neteisėta karine okupacija ir aneksija.
Be to, „Lietuva turi pastoviai reikalauti visuose ES ir NATO forumuose, kad Rusija visuose ES ir NATO dokumentuose būtų išbraukta iš ES ar NATO „strateginio partnerio“ eilutės tol, kol Rusija nepanaikins Krymo okupacijos pasekmių“
„Turime tarti TAIP Europos energetinei nepriklausomybei“, – pabrėžė partijos pirmininkas.
Taip pat būtina siekti Ukrainos reformų sėkmės – tai būtų pats stipriausias atsakas Rusijai.
„Turime sakyti taip Ukrainos priėmimui į Europos Sąjungą, taip pat turime sakyti „taip“ ir Ukrainos įstojimui į NATO“, – sakė A. Kubilius.

 
Prezidentės žodžių Vilkaviškio valdantieji neišgirdo. Į Regiono plėtros tarybą su buldozeriu prastumtas V. Kamaitis Spausdinti El. paštas

Vilkaviškis.info

Nors savo metiniame pranešime tik vakar Lietuvos Respublikos Prezidentė kalbėjo apie tai kad „prasidedant naujam europinės paramos skirstymo etapui matome, kad prasidėjo dirbtinė vadovų rotacija - partiniais kadrais bandoma pakeisti Europos socialinio fondo agentūros (ESFA), Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA), netgi neįgaliųjų vaikų globos namų, profesinių mokyklų, bibliotekų ir kultūros centrų vadovus“, Vilkaviškio rajono tarybos didžioji dauguma jos neišgirdo ir toliau reikiamus postus dalijasi tarp savų. Šiandien vykusiame tarybos posėdyje naujosios daugumos balsais be jokios priežasties buvęs ilgametis Marijampolės regiono tarybos narys Rimvydas Žiemys pakeistas „saviškiu“ - nuo šiol Vilkaviškiui Regiono plėtros taryboje atstovaus Valdas Kamaitis.
Svarstant šį klausimą taryboje užvirė karštos diskusijos. Be jokių paaiškinimų, kodėl likus vos metams iki savivaldos rinkimų reikia keisti rajono atstovą Regiono plėtros taryboje, tarybos narys Algirdas Pilipavičius pasiūlė Valdo Kamaičio kandidatūrą.
Pirmasis tokiu pakeitimu suabejojo tarybos narys Gintautas Plečkaitis: „Keistai atrodo, kai likus nedaug laiko iki rinkimų vykdomi tokie keisti sprendimai. Kiek žinau, tie pasitarimai vyksta dažnai Lenkijoje ir kalbama anglų kalba, Rimvydas Žiemys kalba rusų, lenkų ir anglų kalbomis“, - sakė tarybos narys, matyt turėdamas galvoje, kad V.Kamaitis savo anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai nurodęs, kad moka rusų ir vokiečių kalbas.
„Ar jis (R.Žiemys) jau taip prisidirbo, kad jį reikia pakeisti, ar čia tas principas „mes prie lovio, ir mes tvarką darom“? - klausė G.Plečkaitis, primindamas merui, suabejojusiam ar Regiono plėtros taryboje svarbu mokėti kalbas, kad net Lenkijoje vykstančiuose pasitarimuose kalbama angliškai, „o kai tu mekeni tik rusiškai, niekas su tavimi nenori bendrauti“.
Tarybos narys A.A.Greimas bandė sugėdinti tarybos narius ir paprotinti nedaryti tokio žingsnio: „Kaip čia pasakius – tik metai iki rinkimų, bet vyrai švaistosi iš peties. Noriu priminti, kad R.Žiemys yra ne tik Regiono plėtros tarybos narys, bet ir jos pirmininko pavaduotojas, priklauso Lietuvos-Lenkijos-Rusijos bendradarbiavimo abipus sienos programos delegacijai, taip pat yra dar vieno – Lietuvos-Lenkijos bendradarbiavimo komiteto narys. Maža „smulkmena“, bet šiuose komitetuose darbas ir pokalbiai vyksta tik anglų kalba, tad, jeigu kalbos nemoka, reikia surasti, kad jis tuose komitetuose negalės dirbti. Ir nesuprantu, kam čia tas Valdžios ar garbės troškulys gerklėje įstrigo, kai liko tik vieni metai? Negražu, ponai, naujoji dauguma, negražu!“
Tačiau naujoji dauguma gėdos nepajuto ir liko kurčia sveikam protui. Už Regiono plėtros tarybos nario pakeitimą balsavo 13 tarybos narių: Melibajeva Mavliuda, Geležiūnas Vytautas, Gudaitis Gedeminas, Kiaulakis Kazys, Kružinauskas Kęstas, Lopeta Stanislovas, Mackevičius Algimantas, Pilipavičius Algirdas, Rapulskienė Dovilė, Šlivinskas Arvydas, Kochanskienė Lina, Volungevičius Petras, Neiberka Algirdas. Prieš buvo 5: Morkevičienė Jūratė, Sutkaitienė Raimunda Danguolė, Šeimienė Birutė, Žilionis Petras, Greimas Algimantas Antanas. Susilaikė 2: Katkevičius Vitas, Kružinauskienė Lina. Gintautas Plečkaitis nebalsavo.
Kadangi V.Kamaitis tą dieną tarybos posėdyje nedalyvavo, jo sutikimo nereikėjo. Visi žinojo, kad „savas“ vyrukas visada sutiks.

Virginija Samuolienė

 
Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narių aktyvumas Spausdinti El. paštas

Vilkaviškis.info

Pateiktoje savivaldybės mero ataskaitoje galima suskaičiuoti, kurie tarybos nariai aktyviausiai reiškėsi Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos veikloje 2013 metais, o kurie praleido daugiausia posėdžių. Posėdžių metu dažniausiai pasisakė tarybos narys Kazys Kiaulakis, vis pasigesdavęs tinkamai parengtų dokumentų bei mėgdavęs cituoti Tarybos veiklos reglamentą, jis kalbėjo net 74 kartus. Gintautas Plečkaitis pasisakė 60 kartų, Algirdas Neiberka – 49, Rimvydas Žiemys – 37, nuo jo nedaug atsilieka Algimantas Mackevičius – 33 kartai.
Tyliausi tarybos nariai - Arvydas Šlivinskas bei Mavliuda Melibajeva pasisakę tik 1 kartą, tiesa, pastaroji tarybos nare dirba tik nuo spalio mėnesio. Tik po du kartus pasisakę tarybos nariai Valentinas Piečiukaitis ir tarybos moterys - Lina Kružinauskienė, Jūratė Morkevičienė, Dovilė Rapulskienė ir Raimunda Danguolė Sutkaitienė. Iš šio darnaus tylių moterų kolektyvo išsiskiria tik Birutė Šeimienė, pasisakiusi 20 kartų.

 
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai siūlo revoliuciją regionų politikoje Spausdinti El. paštas

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Šešėlinės Vyriausybės Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir regionų plėtros ministrė Agnė Bilotaitė šiandien užregistravo Seimo nutarimo dėl Vietos ekonominio vystymo ir regioninės plėtros įstatymo koncepcijos patvirtinimo projektą. Koncepcija apima daugelį politikos sričių – švietimą, mokesčių perskirstymą, investicijų skatinimą, pirmojo būsto įsigijimą, ES paramos lėšų tikslingą panaudojimą ir kitas.
Pateiktas projektas yra beveik metus su mokslininkais ir socialiniais partneriais trukusio nuoseklaus TS-LKD Šešėlinės Vyriausybės ekspertų darbo ir visoje Lietuvoje su vietos gyventojais ir verslu rengtų atvirų diskusijų rezultatas.
Projektu siūlomas visai naujas požiūris į „dviejų Lietuvų“ problemos sprendimą. Kaip teigia A. Bilotaitė, „pateikta koncepcija siekiama ne tiesiog įsisavinti ES lėšas, kaip įprasta dabar, bet tas lėšas nukreipti į tokias priemones, kurios sukurtų galimybę žmonėms dirbti ir gyventi ne tik didmiesčiuose. Iki šiol pinigai savivaldybėms buvo skiriami infrastruktūrai ir kitiems trumpalaikės naudos projektams. Iš esmės tą patį siūlo ir šiuo metu Vyriausybės registruojamos pataisos bei ES paramos 2014-2020 metais žadamas pinigų paskirstymas. Tuo tarpu Šešėlinės Vyriausybės parengta koncepcija orientuota į verslo pritraukimą į regionus ir darbo vietų kūrimą. Kol nesukuriame investicijų ir darbo vietų – pragyvenimo šaltinio žmonėms – įvairūs gatvių ir fasadų tvarkymo projektai yra beprasmiai, nes liks puošti ištuštėjusius šalies miestus“.
Koncepcija taip pat pilna naujovių, esmingai keičiančių regioninės politikos kryptį. Tarp jų – inovatyvios verslo, ateinančio į regionus, skatinimo priemonės, patobulinta savivaldybių biudžetų tvarka, kad daugiau lėšų surinktų iš mokesčių liktų pačiai savivaldybei, išskirtinės sąlygos jaunoms šeimoms, apsisprendžiančioms likti arba grįžtančios į regionus, pirmojo būsto įsigijimui, tikslinis regionams reikalingų specialistų ruošimas ir kitos priemonės.

 
Dėl teisės aktų registro Spausdinti El. paštas

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui, nuo 2014 m. sausio 1 d. Teisės aktų registras (TAR) tapo oficialiu teisės aktų paskelbimo šaltiniu, o Seimo kanceliarija tapo TAR valdytoja ir vykdo įstatymo pavestas funkcijas. Teisės aktų registre, kurį iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. valdė VĮ "Registrų centras",  nebuvo ir iki šiol nėra skelbiamos suvestinės teisės aktų redakcijos.  TAR suvestinės redakcijos, sutinkamai su Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis,  bus skelbiamos nuo 2015 m.
Oficialus Teisės aktų registro internetinės svetainės adresas www.e-tar.lt. Jūsų minimas adresas nėra tvarkomas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos. Šios svetainės lankytojai tiesios nukreipiami į TAR svetainę.
Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) buvo ir toliau yra rengiamos ir skelbiamos įstatymų, Seimo, Vyriausybės, Prezidento ir dar kelių institucijų priimtų teisės aktų aktualios redakcijos, taip pat daromos sąsajos tarp teisės aktų. Nuo 2014 m. oficialiu teisės aktų skelbimo šaltiniu tapo TAR. TAR ir TAIS paskelbtiems dokumentams kaip publikavimo duomenys yra nurodomi TAR identifikaciniai kodai vietoj publikavimo "Valstybės žiniose" duomenų, ankstesniems - oficialaus paskelbimo šaltiniu liko "Valstybės žinios".
Abi minėtos sistemos sąveikauja ir keičiasi duomenimis.
TAIS ir TAR objektus ir paskirtis apsprendžia minėtas Teisėkūros pagrindų įstatymas.

 
Kaune vyksta strateginė diskusija-seminaras “Partijos veikla ir iššūkiai 2014-2015 m.“ Spausdinti El. paštas

Kaune vyksta 2 dienų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) strateginė diskusija-seminaras “Partijos veikla ir iššūkiai 2014-2015 m.“. Į šį renginį susirinko TS-LKD partijos skyrių pirmininkai ir Seimo nariai.
TS-LKD partijos pirmininkas Andrius Kubilius pasidžiaugė, kad į šią diskusiją-seminarą susirinko gausus būrys skyrių pirmininkų ir, sprendžiant iš dalyvių skaičiaus, tokia diskusija-seminaras yra naudingas ir vertingas. Trumpai apžvelgdamas politinę situaciją A. Kubilius pastebėjo, kad šiuo metu partijos laukia ne vienas iššūkis, kaip pavyzdžiui, Europos Parlamento (EP) rinkimai ir kt., kuriems reikia ruoštis, o geras pasiruošimas padeda lengvai ir sėkmingai įveikti visus iššūkius. Taigi šios diskusijos-seminaro tikslas toks ir yra, vieniems kitus išklausyti, pateikti pasiūlymus, pasidalinti mintimis.
Partijos vykdomoji sekretorė Monika Navickienė skyrių pirmininkams pristatė naują skyrių finansavimo programą, pasikeitimus ir naujienas, kurios laukia šiais metais.Teisininkas Tomas Šedbaras skyrių pirmininkus supažindino su naujaisiais viešųjų pirkimų reikalavimais politinėms partijoms, atsakė į aktualiausius klausimus, kurie susiję su skyrių veikla. Vėliau Seimo nariai Agnė Bilotaitė, Donatas Jankauskas, Andrius Kupčinskas ir Mantas Adomėnas su partijos skyrių pirmininkais diskutavo tema „Savivalda 2014-2015 m.“ Buvo kalbamasi apie bendrą situaciją regionuose, tendencijas ir laukiamus rezultatus.
Antroji diskusijos-seminaro diena yra skirta 2014 m. Europos Parlamento ir Prezidento rinkimams. A. Kubilius plačiau pristatė įžvalgas apie iššūkius ir politinio veikimo strategiją artėjant EP ir Prezidento rinkimams. Vykdomoji sekretorė M. Navickienė supažindino su TS-LKD partijos pasirengimo strategija artėjantiems rinkimams. Antrosios dienos pusėje visas dėmesys bus sutelktas partijos vidiniams klausimams, bus diskutuojama apie efektyviai veikiančią partijos struktūrą, išklausomos nuomonės ir laikui bėgant  bus priimami atitinkami sprendimai, siekiant gerinti partijos struktūros veiklą.

 
A. Bilotaitė. Dabartinė regionų politika – „užsieniečiams nevergausim!“ Spausdinti El. paštas

Formaliai Vyriausybė vykdo regionų plėtros politiką, kurios tikslas yra panaikinti darbo užmokesčio ir nedarbo lygio skirtumus tarp Lietuvos regionų. Realiai prie šio tikslo neartėjame nė per žingsnį.
Priešingai – metams bėgant, nors ir krizės kontekste, skirtumai tarp trijų didžiausių miestų ir likusios Lietuvos dalies pagal daugelį svarbiausių ekonomikos rodiklių nuosekliai augo. Kad ir kas yra daroma šiai problemai spręsti – tai neveikia. Kone visos regionams gaivinti skiriamos lėšos nusėda į asfaltą ir trinkeles – fasadai gražėja, bet investuotojų vilionėms to neužtenka.
Gražėjančiomis gatvėmis ir pastatais greitai nebus kam džiaugtis – miesteliai ir kaimai toliau tuštėja.
Situaciją itin vaizdžiai nupiešė praėjusių metų gruodžio 13 dieną vykusiame forume „Modernios Lietuvos kūryba – Naujoji regioninė politika“ kalbėjęs Tauragės industrinio parko vadovas Antanas Stankus. Jo pasakojime tilpo ir lietuviška sėkmės istorija, ir šalį smaugiančio biurokratijos požiūrio į verslą grimasos.
2005 metais šeimos verslo pagrindu įkurtas industrinis parkas vien iki 2013 metų buvo sukūręs per 600 darbo vietų ir pritraukęs 80 mln. litų investicijų, tarp jų ir užsienio kapitalo. Iš siuvimo įmonės sukurtas verslas 34 tūkst. kvadratinių metrų gamybinių patalpų plote pradėta aukščiausios kvalifikacijos reikalaujančių produktų ir detalių gamyba.
Darbo jėgos poreikis sprendžiamas socialiai atsakingiausiu įmanomu būdu – rengiant susitikimus su emigrantais daugiausiai lietuvių sutraukusiose Europos šalyse, renkant jų duomenų bazę ir kuriant galimybes grįžti ir dirbti Lietuvoje.

 
TS-LKD Tarybos nariai patvirtino kandidatų į Europos Parlamento rinkimus sąrašą Spausdinti El. paštas

Šį šeštadienį Vilniuje posėdžiavę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tarybos nariai po reitingavimo apsisprendė dėl kandidatų į Europos Parlamento rinkimus sąrašo, kurį patvirtino bendru sutarimu.
1 Saudargas Algirdas
2 Morkūnaitė-Mikulėnienė Radvilė
3 Landsbergis Gabrielius
4 Andrikienė Laima Liucija
5 Zingeris Emanuelis
6 Masiulis Kęstutis
7 Bilotaitė Agnė
8 Vidžiūnas Arvydas
9 Pupinis Edmundas
10 Aleknaitė-Abramikienė Vilija
11 Jonuška Alfredas
12 Abramavičius Arnoldas
13 Jarmolenko Vladimir
14 Dautartas Julius
15 Šimėnas Jonas
16 Juozapaitis Vytautas
17 Bacevičius Vaidotas
18 Skaistys Audrius
19 Leleiva Žilvinas
20 Žilinskas Rokas
21 Pečeliūnas Saulius
22 Rutkauskas Gvidas
23 Podolskaitė Violeta
24 Venckūnas Vytautas
25 Duobaitė-Bumbulienė Rasa
26 Sugintas Antanas
27 Stanslovas Vytautas
28 Jurkevičius Evaldas

 
Tauragėje vykusioje diskusijoje apie regionų politiką - siūlymai sugrąžinti jaunimą į regionus, skatinti verslą, medžioti užsienio investicijas Spausdinti El. paštas

Sausio 17 d. Tauragės savivaldybėje įvyko diskusija apie Lietuvos regionų politiką, kurią inicijavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) šešėlinės vyriausybės regionų plėtros ministrė Agnė Bilotaitė bei parlamentaras Stasys Šedbaras. Renginyje taip pat dalyvavo TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius, šešėlinis energetikos ministras Dainius Kreivys, Investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė, Laisvosios rinkos instituto atstovas Laurynas Rekašius. Į renginį gausiai susirinkę verslininkai, politikai, bendruomenių atstovai diskutavo, ką reikia padaryti, kad Tauragės rajono žmonėms gyventi būtų geriau, mažėtų nedarbas, o jaunimas sugrįžtų į rajonus.
Renginyje kalbėjęs A. Kubilius teigė, kad tinkamo Europos Sąjungos fondų įsisavinimo nepakanka, reikalinga tokia regionų politika, kuri leistų pritraukti investicijas ir kurti darbo vietas. Anot jo, pačios savivaldybės turi būti suinteresuotos, kad užsienio investuotojai norėtų savo pinigus investuoti rajonuose.
„Reikėtų subsidijuoti tuos investuotojus, kurie pasirenka ateiti į silpnesnes savivaldybes“, – sakė A. Kubilius. – Tačiau reikia dirbti. Jei sėdėsi kabinete ir lauksi, kol ateis investicijos, taip gali pralaukti ir visą gyvenimą“. Kaip teigiamą pavyzdį, jis paminėjo Tauragėje veikiantį industrinį parką, kurio vadovas Darius Stankus deda didžiules pastangas, siekdamas pritraukti užsienio investuotojus.

 
Aukščiausiasis Teismas galutine nutartimi išteisino Lazdijų politikus Spausdinti El. paštas

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas š. m. sausio 7 d. paskelbė galutinę neskundžiamą nutartį, kuria išteisino Lazdijų rajono savivaldybės merą Artūrą Margelį bei administracijos direktorių Gintautą Salatką. Abu politikai yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariai.
Specialiųjų tyrimų tarnyba bei Kauno apygardos prokuratūra šiuos asmenis kaltino korupcija ir piktnaudžiavimu pareigomis.
Prieš tai A. Margelis ir G. Salatka jau buvo išteisinti du kartus – 2012 m. lapkričio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo išteisinamuoju nuosprendžiu bei 2013 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, palikusia galioti pirminės teisminės institucijos paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį.
„Nuo pat šios istorijos pradžios sakiau, kad tai – politinio susidorojimo, politinio pobūdžio byla, savivaldybių rinkimus Lazdijų rajone pralaimėjusioms kairiosioms politinėms jėgoms siekiant sužlugdyti  valdančiosios koalicijos formavimą. Teismai aukščiausiu lygiu patvirtino, kad mes nesame nei korumpuoti, nei piktnaudžiaujantys pareigomis. Man, kaip politikui, tai itin svarbus ir reikšmingas išteisinimas – ne tik teisme, bet ir prieš rinkėjus. Niekada nepripažinau savo kaltės, nes nesijaučiau padaręs nusikalstamos veikos ”, – sakė Lazdijų rajono savivaldybės meras A. Margelis.
Kaltinamieji išteisinti pagal visus jiems inkriminuotus kaltinimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba, įgaliojimų viršijimo, dokumento suklastojimo ir kyšininkavimo, nes teismas nustatė, jog nebuvo padaryta su nusikaltimais susijusios veikos požymių.
Teismas panaikino kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti iš gyvenamosios vietos.

 
Iniciatyva „Neužmirštuolė“: Aš prisimenu, kodėl mes esame laisvi! Spausdinti El. paštas

Prisiminkime tuos, kurių dėka šiandien gyvename laisvoje Lietuvoje. Prisijunkite prie iniciatyvos ir parodykite, jog ir Jūs neužmiršote. Žuvusius ir nukentėjusius už Lietuvos laisvę atminkime su pagarba, džiaugsmu ir dėkingumu. Parodykime, jog jų dovana ateities kartoms neliko pamiršta www.neuzmirsk.lt

 
Laima Andrikienė. Protų mūšiuose dalyvauju, grumtynėse – ne. Ne mano žanras. Spausdinti El. paštas

Laimos Andrikienės atsakymas Andriui Navickui į straipsnį „Kokios Europos Sąjungos norime? Tėvynės sąjunga bandys pakartoti sėkmę

Bernardinai.lt redaktorius Andrius Navickas kelia aktualų klausimą: kokios Europos Sąjungos norime? Tai ilgų diskusijų tema, bet gegužės gale, balsuodami per rinkimus į Europos Parlamentą, Lietuvos piliečiai pateiks savo asmeninius atsakymus į šį klausimą. Vieni – apgalvotus, antri – nulemtus kokios nors įtakos, o treti, iš viso nebalsuodami, irgi pareikš tam tikrą poziciją, net jeigu mano, kad jos apskritai neturi.
Taigi viskas yra labai susiję. Ir ES ateities vizija, ir maža lietuviška komanda milžiniškame Europos Parlamente, kuri yra ir mūsų šalies veidas, ir balsas, ir veiksmas. Ką žmonės deleguos tam darbui, tą ir turėsime.

Apie formalųjį požiūrį ir nuoširdumą

Štai A. Navickas rašo: „Neabejoju, jog dauguma Lietuvos žmonių palaiko Rytų partnerystės programą ir norėtų, kad Ukraina žvelgtų į ES, o ne Rusiją. Tiesa, galima kelti ir komplikuotesnį klausimą: kiek esame pasiryžę finansiškai prisidėti prie ES plėtros kaštų?“
Kadangi teko visą šią kadenciją darbuotis su Rytų partnerystės programa kaip vienai iš EURONEST parlamentinės asamblėjos Socialinių reikalų, švietimo, kultūros ir pilietinės visuomenės komiteto vadovų, taip pat kaip Tarptautinės prekybos komiteto nuolatinei pranešėjai Pietų Kaukazui, labai gerai žinau, kokios didelės pastangos buvo įdėtos siekiant ES rytines kaimynes – Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Gruziją, Moldovą ir Ukrainą atgręžti senosios Europos pusėn. Tie, kas neabejingi šiai temai, gerai žino, ko buvo pasiekta. Suprantama, darbas ta pačia linkme bus tęsiamas ir per kitą Europos Parlamento kadenciją. Jau kitos kadencijos europarlamentarams teks įsiklausyti į savo piliečių nuomonę dėl „demarkacinės ribos, atskiriančios ne Europą“. Labai svarbu kalbėti, diskutuoti ir suprasti vieniems kitus. Toks požiūris taikytinas ir visoms kitoms veiklos sritims.
Galima šaipytis iš eurobiurokratų, iš neva formalių Europos piliečių metų, kokiais buvo paskelbti 2013-ieji, tačiau, mielieji, ar ne nuo mūsų pačių čia, Lietuvoje gyvenančių, priklauso, ar idėja taps parodomąja ir deklaratyvia, ar gyvybinga? Jokio formalumo nejutau globodama didelį Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) inicijuotą projektą „Mano Europa. Mano teisės“, skirtą būtent Europos piliečių metams ir Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Džiaugiausi galėdama nacionalinių studentų ir moksleivių konkursų nugalėtojams padovanoti įsimintiną kelionę į Europos Parlamentą.
Taip pat nemanau, kad Lietuva, pirmininkaudama ES Tarybai, buvo tik „drausminga instrukcijų, kurias surašė eurobiurokratai, vykdytoja“.  Buvo šiame darbe ir daug iniciatyvų, ir azarto. Kai Seimo vadovams, Užsienio reikalų ministerijai pasiūliau idėją vasarą surengti EuroLat parlamentinės asamblėjos, vienijančios Lotynų  valstybių nacionalinių ir regioninių parlamentų ir Europos Parlamento narius, komitetų posėdžius Vilniuje, sulaukiau nuoširdaus pritarimo ir palaikymo. Tai nebuvo „iš viršaus“ nuleista idėja. Tačiau žinau, kad daugiau nei du šimtai dalyvių iš kelių dešimčių pasaulio šalių iki šiol su pagarba prisimena mūsų šalį kaip didelės politinės kultūros valstybę, sugebėjusią į tokį lygį pakilti per pora dešimtmečių. Kartais mes patys nesugebame įvertinti to, ką pasiekėme.

 
Tarybos posėdis: kaip per sviestą... kartais su buldozeriu Spausdinti El. paštas

Vilkaviškis.info

Gruodžio priešpaskutinę dieną Vilkaviškio rajono savivaldybės Tarybos posėdis prasidėjo ne taip sklandžiai, kaip buvo numatyta - vėlavo VRK atstovė, kuriai turėjo prisiekti naujoji tarybos narė socialdemokratė Lina Kochanskienė, mandatą gavusi jo atsisakius Algirdui Bagušinskui. Nors, kol naujoji tarybos narė galėjo balsuoti, praėjo beveik pusė posėdžio, valdantiesiems palaikymo nepritrūko ir visi klausimai buvo priimti pagal jų norą.
Darbotvarkėje buvo numatyti svarstyti 32 pagrindiniai ir dar 6 papildomi klausimai. Iš darbotvarkės buvo vienbalsiai išimti 7 klausimai dėl Vilkaviškio rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių butų pripažinimo nereikalingais ir teikimo įtraukti į privatizavimo objektų sąrašą.
Antikorupcinės komisijos pirmininkas Rimvydas Žiemys pasiūlė iš darbotvarkės išbraukti ir klausimą dėl UAB „Vilkaviškio autobusų stotis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio komunalinis ūkis“ reorganizavimo nutraukimo, nes nėra teisės akto antikorupcinio vertinimo, kuris jo nuomone šiam atvejui tikrai reikalingas. Jam pritarė ir tarybos narys Algimantas Antanas Greimas, pasigedęs šio klausimo svarstymo aiškumo ir skaidrumo. „Žmonės turi žinoti, kokį „disneilendą“ jūs ketinate ten kurti“, - sakė A.A. Greimas, priminęs net savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, kuriame yra punktai dėl veiklos skaidrumo: „Savivaldybės institucijų ir kitų viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma“; bei viešumo: „Savivaldybės gyventojai teisę susipažinti su savivaldybių institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą“.
Deja, tik 7 tarybos nariai jiems pritarė, 2 susilaikė, o 13 prieš – klausimas neišbrauktas iš darbotvarkės.
Net trylikai tarybos narių pasirodė, jog antikorupcinio vertinimo čia nereikia ir jie visi žino naująją Vilkaviškio autobusų stoties viziją, o rinkėjams praneš, kai norės. Klausimas priimtas, nes „buldozeryje“ sėdėjo stipri trylikos narių komanda: Melibajeva Mavliuda, Geležiūnas Vytautas, Gudaitis Gedeminas, Kamaitis Valdas, Kiaulakis Kazys, Kružinauskas Kęstas, Lopeta Stanislovas, Pilipavičius Algirdas, Rapulskienė Dovilė, Šlivinskas Arvydas, Blažaitis Linas, Neiberka Algirdas, Vabalas Saulius.
R. Žiemys bandė nenusileisti: „Svarstysim be korupcijos vertinimo? Tai kaip dabar bus?“
Atėjus laikui svarstyti šį klausimą, keletas tarybos narių dar bandė svarstyti sprendimo galimybes, tačiau buldozerio ekipažas nekantravo greičiau priimti siūlymą. Tarybos narys K. Kružinauskas be jokių motyvacijų pasiūlė netęsti sujungimo. A.A. Greimas priminė šiam tarybos nariui jo pažadus ir pasiteiravo, kada bus įsteigti jo žadėti finansininko ir vadybininko etatai, ir iš kokių lėšų tai bus padaryta?
Būsimi finansiniai ištekliai domino ir R.Žiemį, kuris dar kartą priminė sprendimui būtiną antikorupcinį vertinimą. „Turėtų būti bent du scenarijai: optimistinis ir pesimistinis. Tarybos nariams bent koks planas turėtų būti pateiktas, nes Vilkaviškio visuomenei bus dar labiau neaišku“, - sakė jis.
Posėdžiui vadovavęs meras A. Neiberka į tarybos narių klausimus atsakė, kad jis buvo susitikęs su UAB „Kautra“ vadovais, kurie pritarė savivaldybės vadovų norui, kad ateitų investicijos, ir „Kautra“ jau vasarį pateiks pasiūlymus, nes nori pritraukti investuotojus.
Vėl trylikai balsavus už, klausimas nutraukti UAB „Vilkaviškio autobusų stotis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio komunalinis ūkis“ reorganizavimą prijungimo būdu, kai prie uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio komunalinis ūkis“ prijungiama UAB „Vilkaviškio autobusų stotis“ priimtas.

 
« PradžiaAnkstesnis12345678910SekantisPabaiga »

Puslapis 3 iš 17

Mes Jūsų pusėje!

Reklaminis skydelis

TS-LKD

Reklaminis skydelis

LKD

Reklaminis skydelis

LPKTS

Reklaminis skydelis

Orai

Reklaminis skydelis