Prisijungimas






Ten, kur ėjo Baltūsis-Žvejys
Šeštadienis, 13 Lapkritis 2010 17:46

2010-11-12 paminklo Opšrūtuose atidengimo atidengimo ceremonijos metu buvo perskaityti du rašiniai. Siūlome skaityti S.Nėries pagrindinės mokyklos moksleivės Silvijos Pečiulytės darbą:

Aš nežinau, bet noriu sužinoti... Vartau knygas ir interneto puslapius. Prieš akis iškyla jauni miško broliai, partizanai. Sunkus likimas slėgė jų pečius, ne tik ginklas, bet ir pareiga savo kraštui – išlaisvinti gimtą žemę nuo rusiškų okupantų.

Sunkūs buvo 1944-ieji Suvalkijai. Opšrūtuose ypač daug įsikūrė rusų kolonistų. Rusai girtuokliavo, triukšmavo, šaudydavo kur pakliuvo. Lietuvis vakare ir pas kaimyną neišdrįsdavo išeiti. Prisimena kaimo žmonės, kad su rusų atėjimu prasidėjo vagystės, plėšikavimas. Tada opšrūtiškiai neapsikentė ir, nors labai bijojo, pagalbos paprašė partizanų. Tuo metu Tauro apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys dar įspėjo rusus kolonistus, kad būtų geriau, jei šie išsinešdintųį savo plačiąją tėvynę. Opšrūtai paskendo įtampoje. Kovinei operacijai vykdyti buvo pavesta Žalgirio Rinktinės vadui Vincui Štrimui-Šturmui. Išaušo 1947 metų Lapkričio 16 rytas. Buvo baisu...daug žuvusių ir sužeistų. Žuvo 36 kolonistai, o partizanai su sužeistaisiais pasitraukė į Paežerių girią. Visoje Suvalkijoje nuskambėjo varpai: KOVOKIME, KOVOKIME, KOVOKIME! O Opšrūtuose sumaištis. Likę rusai išbėgo į Vilkaviškį, Pilviškius, o kiti išvis išvažiavo į Rusiją. Tai ko išvis čia reikėjo atsibastyti? Būtų sau ramiai gyvenę didžiojoje Rusijoje, ten vietos tikrai daugiau. Bet ne – būtinai reikėjo įrodinėti, kad mes maža tauta ir privalome paklusti „didžiajam broliui“. O štai ir ne! Opšrūtų garsūs įvykiai įrodė, kad Lietuvos kaimas gali apsiginti nuo bolševikų. Ne visi tai suprato, o mes dar ne viską žinome. Norėčiau, kad mūsų senoliai daugiau papsakotų apie tą lemtingą 1947 metų lapkritį.

Tauro apygardos vadas Antanas Baltūsis žuvo. Jo kelias – tikra legenda. Tai šis partizaninės kovos vadas geriausiai suvokė laisvės kovos esmę, bei tos kovos prasmę ateities kartoms – mums. Kai sklaidžiau istorijos puslapius apie šį Tauro apygardos vadą, susižavėjau jo dvasios stiprybe, kai esant visiškai neįmanomoms nežmoniškoms miško gyvenimo sąlygoms vadas išliko santūrus, susikaupęs ir reikalavo iš savo karių drausmės ir tvarkos, o nepaklusnius atitinkamai bausdavo. Iš kur tiek stiprybės?... O Tauro apygardos vadas puikiai suprato, jog šioje kovoje išliks tik stipriausi. Todėl šio vado žūtis buvo didelis smūgis krašto partizaniniam judėjimui.

Labai norėčiau daugiau sužinoti iš likusių artimųjų apie vado vaikystę, mokslo metus. Juk jam taip pat buvo 13 metų, kaip ir man. Jis taip pat turėjo vaikystę, draugus ir gyvenimą, kaip legendą.

– Šaunus jaunime, – sakė šie nemirtingi. – Tauta privalo visomis pastangomis ginti savo teises. Mes privalom vardan jų atminimo.

 

 

Komentavimas išjungtas

Mes Jūsų pusėje!

Reklaminis skydelis

TS-LKD

Reklaminis skydelis