Prisijungimas






Vietos savivaldai ir bendruomenėms – daugiau galimybių ir didesnė atsakomybė Spausdinti El. paštas
Antradienis, 28 Gruodis 2010 10:38

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia, kad nuo 2012 metų savivaldybėms ir bendruomenėms būtų suteikta daugiau laisvės, priimant žmonėms svarbius sprendimus. Pirmasis siūlymas – piniginės paramos teikimą nepasiturintiems gyventojams priskirti savarankiškai savivaldybių funkcijai. Antrasis – jei žmonės nepasinaudoja galimybe savo nuožiūra skirti 2 proc. savo mokamo gyventojų pajamų mokesčio, šias lėšas nukreipti į savivaldybių biudžetus pagal žmogaus gyvenamąją vietą, kad jas būtų galima panaudoti geresnei aplinkai kurti.

Stiprinti savivaldą ir bendruomenių reikšmę išties labai svarbu ir būtina. Kodėl? Savivaldos institucijos ir bendruomenės yra arčiausiai žmogaus, jos geriausiai žino, kas reikalingiausia. Todėl galima suprasti tai, kad vietos valdžia ne visuomet palankiai vertina centrinės valdžios sprendimus dėl socialinės paramos. Situacija tikrai pasikeistų, jei ši funkcija būtų visiškai perduota savivaldybėms. Tokiu atveju socialinės paramos skyrimas būtų kur kas tikslingesnis, o didesnė vietinės valdžios atsakomybė skatintų dar labiau įsigilinti, ar tikrai žmogui reikalinga būtent tokio dydžio ir tokios formos parama. Siūlant įdiegti naują socialinės paramos teikimo modelį, planuojame iš dalies palikti dabartinius minėtos paramos skyrimo kriterijus. Tačiau daugelį dalykų tikrai galima daryti lanksčiau, įvertinus konkrečią situaciją.

Antrasis siūlymas, kuriam buvo pritarta lapkričio mėnesį Vyriausybės pasitarime, kad tų žmonių, kurie nepasinaudojo galimybe savo nuožiūra pervesti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio nevyriausybinėms organizacijoms, šios lėšos būtų pervedamos į jų gyvenamosios vietos savivaldybių biudžetus. Iškart norėčiau paprieštarauti manantiems, kad vietos bendruomenės ir seniūnijos nesusitartų dėl to, kam geriausia skirti tokias lėšas. Priešingai. Kai žmonės žino ir supranta, kad realiai nuo jų priklauso, kaip bus sutvarkyta aplinka, kur jie gyvena, viešaisiais reikalais jie ima rūpintis atidžiai ir visuomet ieško kompromisų. Tai galiu drąsiai tvirtinti, nes turiu patirties savivaldoje. Svarbu pastebėti, kad kai kur bendruomenių patariamasis balsas jau ir prieš dešimtmetį buvo svarbus.

Tarkime, būtina apsispręsti, ką šiemet labiau reikia remontuoti – kultūros namus ar sporto centrą, nes pinigų užtektų tik vienam objektui. Tokiu atveju žmonėms būtų atvirai pateikiama informacija apie finansines galimybes, konkretūs skaičiai. Vadinasi, sprendimas būtų priimamas ne kieno nors kabinete atliktais paskaičiavimais, bet įsiklausant į žmonių nuomonę. Žinoma, gal tame kabinete priimtas sprendimas būtų bešališkas, teisėtas, tačiau jis priimamas neklausiant visuomenės nuomonės ir nežinant, ko jai labiau reikia. Esu įsitikinęs, jei žmonės žinos, kiek remontui skirta pinigų ir supras, kad tais objektais naudosis ir jie patys, jų vaikai, jie tikrai susitars. Be to, pažiūrėkime praktiškai. Juk bendruomenės susirinkime gali paaiškėti, kad gal kas nors nemokamai duos remontui medienos ir projektas atsieis pigiau. Dirbdamas kabinete su dokumentais to niekada negali numatyti.

Žinoma, utopiška yra tikėtis, kad bendruomenei priimant sprendimus svarbiais klausimais, aktyviai dalyvaus visi gyventojai. Tačiau būtina stengtis, kad savivalda turėtų patikimus pagalbininkus vietoje – ne vien seniūnus, kuriems, jei būtų pritarta šiems siūlymams, tektų nemaža atsakomybė sprendžiant, kokiems viešiesiems reikalams skirti lėšas, bet ir sprendimų priėmime dalyvaujančius gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovus – seniūnaičius, tos bendruomenės teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių centrų, parapijų lyderius. Neturėtų būti pamiršti aktyviausi bendruomenių nariai, kasdieniu rūpesčiu ir darbais gražinantys savo ir aplinkinių gyvenimą.

Būtent tam ir turėtų pagelbėti siūlomi pasikeitimai dėl 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio pervedimo. Tokiu atveju tikrai nebus būtina specialiai kurti viešosios įstaigos, kad per ją galima būtų skirti lėšas savo gyvenamosios vietovės gerovei stiprinti. Viena vertus, išliktų galimybė skirti paramą vietos bendruomeninei organizacijai, parapijai ar savivaldybės įstaigai (vaikų darželiui, mokyklai), kita vertus šia galimybe nepasinaudojusiųjų lėšos iki bendruomenės ateitų per savivaldos institucijas. Tai padidintų žmonių motyvaciją dirbti, kovoti su šešėliniu darbu. Juk retai kuris nors iš mūsų gilinasi, kam naudojami jų sumokėti mokesčiai, o šiuo atveju sąsaja būtų akivaizdi.

Kokia forma tai bus įgyvendinama, paaiškės dar 2011 m. vasarį, kuomet šiam siūlymui įgyvendinti reikalingus teisės aktų projektus parengs Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Vidaus reikalų ministerijos ir pateiks juos Vyriausybei.

 

Komentavimas išjungtas

Mes Jūsų pusėje!

Reklaminis skydelis

TS-LKD

Reklaminis skydelis