Prisijungimas






Žygis Tauro apygardos partizanų kovų takais Spausdinti El. paštas

Žygiai partizanų kovų takais – vienas iš būdų pakeliauti po Lietuvoje veikusias partizanų apygardas, prisiliesti prie istorinės atminties. Tokie žygiai, organizuojami LPKTS, vyksta kasmet, aplankant vis kitą, vieną iš devynių partizanų apygardų.
Šiemet garbė surengti žygį vienos iš aktyviausiai veikusių – Tauro apygardos partizanų takais teko mums – Marijampolės ir Vilkaviškio filialų vadovams – Birutei Kažemėkaitei ir man, Dalijai Karkienei.
Atlikus didelį paruošiamąjį darbą, spalio 25 d. laukėme žygio dalyvių iš visos Lietuvos. Kiek baiminomės, kad nebus dalyvių gausos. Tačiau, kai į Skardupių bažnyčią, kur šv. Mišias aukojo kunigas, poetas Petras Algirdas Kanapka (knygos „Dievo įsakymai – šviesa širdies akims“ autorius) sunkiai betilpo žmonės, nuotaika pasitaisė. Atvyko žygeiviai iš Alytaus, Anykščių, Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Kalvarijos, Kybartų ir įvairių Vilkaviškio raj. vietovių. Nepabijoję žygio sunkumų į jį išsiruošė ir Kybartų pagrindinės mokyklos (vad. Daiva Leonavičienė), Kybartų K. Donelaičio gimnazistai (vad. Sonata Galinienė), Gražiškių gimnazijos moksleiviai (vad. Sonata Mikulskytė), Kalvarijos raj. Jungėnų pagrindinės mokyklos, Kalvarijos gimnazijos mokiniai ir jų mokytojai, Kybartų skautai (vad. Gabrielius Zaveckas ir Robertas Belskas). Taip pat atvyko visas būrys šauliukų: Vilkaviškio, Pilviškių, Marijampolės jaunieji šauliai vadovaujami Romo Ramanausko, Valiaus Kučiausko ir Gintauto Liškausko. Atvyko ir Marijampolės Sūduvos ketvirtosios rinktinės vadas Raimundas Mertinkaitis, P. Karužos šaulių kuopa ir visi LKPTS vadovai: Petras Musteikis, Rasa Duobaitė-Bumbulienė, Edvardas Strončikas ir Gediminas Uogintas. Žygyje dalyvavo TS – LKD Vilkaviškio skyriaus pirmininkas Evaldas Janulionis, jo pavaduotojas Vytautas Judickas , sekretorė Angelita Zubavičienė ir daug skyriaus narių.

Žygis, prasidėjęs Skardupių bažnyčioje šv. Mišiomis, kuriose prasmingą pamokslą pasakė klebonas P. Kanopka persikėlė prie paminklo, pastatyto 1945-ų metų rugpjūčio 15 d. įkurtai Tauro apygardai. Pagrindinį pranešimą minėjime padarė Marijampolės Tauro apygardos partizanų muziejaus darbuotojas, istorikas Jonas Gustaitis, eiles skaitė Kybartų skautų vadovas Gabrielius Zaveckas. Kaip žygio vedėja palinkėjau žygeiviams geros kelionės ir įspėjau, jog žygis nebus lengvas.
Autobusų kolona, lydima policijos patrulinių mašinų ir prisijungusių prie žygio dalyvių, atvykusių nuosavais automobiliais, patraukė Kalvarijos savivaldybės Laibikių kaimo link. Čia 1952 m. vasarą buvo MGB agentų nušauta Tauro apygardos štabo sanitarijos skyriaus viršininkė, partizanė Angelė Senkutė-Aušrelė. Prie paminklo žūties vietoje kalbėjo jos bendražygė, partizanų ryšininkė Julija Stankevičienė. Žygeiviams gero kelio palinkėjo Kalvarijos administracijos direktorė Vilija Remeikienė.
Didžiausia žygio dalis atiteko Vilkaviškio rajonui – net šešiose vietose buvo sustojimo punktai. Pirmasis – Patilčiuose, kur 1952-ų m. sausio 21 d. gyventojo Broniaus Lukoševičiaus sodyboje per karinę – čekistinę operaciją išduoti žuvo paskutiniai Vytauto rinktinės štabo partizanai. Mus pasitiko ir kelionę palaimino Bartninkų parapijos klebonas Alvydas Dvareckas. Prie atminimo ženklo pranešimą padarė istorikė, Vilkaviškio krašto muziejaus l. e. direktoriaus pareigas Elena Rupeikienė. Partizaniškas dainas dainavo tremtinių ansamblis „Atmintis“ (vad. Birutė Stonienė) ir „Šaulys“ (vad. Algimantas Šeronas).
Antrasis sustojimas – Bartninkų kapinės. Čia pastatytas paminklas žuvusiems partizanams, iškastiems iš pelkių ir perlaidotiems Bartninkų kapinėse. Pranešėjas – istorikas ir ekskursijų vadovas Antanas Žilinskas, kuriam a. a. daugelio paminklų iniciatorius Alfonsas Pumeris perdavė kai kuriuos duomenis. Kunigo malda, ansamblių giesmės, prasmingi posmai, tylos minutė, degančios žvakių liepsnos palydėjo žygeivius į Pajevonį.
Prie miestelio centre pastatyto paminklo partizanams, žuvusiems Pajevonio valsčiuje, žygio dalyvius pasitiko tautiškai pasipuošę mokiniai. Paminklas buvo apjuostas girlianda ir gausybe žvakučių (tiek, kiek buvo įrašyta paminkle žuvusių partizanų). Istorijos mokytojos Joanos Lengvinienės paruošti jaunuoliai puikiai atliko meninę kompoziciją, kurioje gražiai susipynė eilės, dainos (vad. Irma Menčinskienė) ir pačios istorikės žodis. Pagirtina, kad renginyje dalyvavo ir šauliškai pasipuošęs seniūnas Gediminas Bisikirskas, kuris yra prisidėjęs ir prie paminklų partizanams įrengimo darbų.
Vingiuotais kaimo keleliais žygeiviai pasiekė Trilaukio kaimą. Čia 1950-ų metų balandžio 11 d. Broko sodyboje žuvo vieni paskutiniųjų Tauro apygardos Vytauto rinktinės Kęstučio tėvūnijos partizanai. Šiame žygio punkte mūsų „gidas“ – partizanų ryšininkas Algimantas Kazlauskas. Jam, kaip nė vienam iš pranešėjų, teko atlaikyti jaunųjų žygio dalyvių klausimų „ataką“. Molinis tvartas ir jame išlikusių kulkų žymės, menančios kruvino mūšio dramatiškas valandas, jauniems žygeiviams ilgam išliks atmintyje.
Gražiškių seniūnė Romutė Didvalienė ir šio krašto partizanas Jonas Astašauskas sutiko žygio dalyvius Gražiškių šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje, kur stovi atminimo kryžius šiose apylinkėse kovojusiems Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanams. Nuskambėjo Gražiškių gimnazistų skaitomos partizanų dienoraščių ištraukos, Kybartų skautų eilės ir daina, ansamblių atliktos mylimos partizano Jono Astašausko dainos. Didelį įspūdį paliko ir gyvas Jono Astašausko pasakojimas. Aplankėme tik pernai pastatytą paminklą legendiniam partizanui Antanui Ambrulevičiui. Jo unikali asmenybė Lietuvos istorijoje sukėlė žygeiviams, ypač jauniems, daug klausimų. Į kai kuriuos bandėme atsakyti čia pat, prie paminklo laisvės kovotojui. Mokiniams buvo rekomenduotos ir parodytos knygos Albino Slavicko „Kad ašara neverktų“ ir Antano Ambrulevičiaus „Kelio atgal nėra“. Jose yra aprašoma šių kovotojų partizaniška kova. Kai kalbėjomės su mokiniais, prie paminklo priėjo Natalija Mikulionienė-Danutė, viena iš knygos herojų. Savo eiles pasisiūlė paskaityti kaunietė poetė ir partizanų dukra Martina Astrauskaitė-Bikuličienė, įamžinusi žygį fotografijose.
Prie visų atminimo ženklų buvo dedamos gėlės su trispalvėmis juostelėmis, uždegtos žvakelės, kaip pagarbos ženklas žuvusiems. Tylos minute pagerbėme jų atminimą.
Planuojamą 16 val. renginio aptarimo vietą – Lietuvos tautos patriarcho Jono Basanavičiaus tėviškę Ožkabalių kaimą pasiekėme kiek vėluodami, tačiau kareiviška košė ir karšta arbata, kurias išvirė Kalvarijos šauliai, vadovaujami Mindaugo Lietuvninko, ir ansamblio „Gražupis“ (vad. Aldona Krapavickienė) koncertas nuplovė visas žygio dulkes. Prie paruošto vaišių stalo klojime vyko žygio aptarimas.
Labai dėkinga Kybartų, Gražiškių, Pajevonio mokyklų istorijos mokytojams, kurie nepagailėjo laiko ir jėgų, rengdami moksleivius šiam žygiui. Skautiškai drausmingi Kybartų moksleiviai, šauliškai šaunūs ketvirtosios rinktinės kuopų šauliai ir šauliukai, stovėję prie vėliavų, visiems žygio dalyviams paliko gerą įspūdį. Savanoriškai pasisiūlė dalyvauti ir du Virbalio mokyklos moksleiviai Laura ir Mantas. Sunkiai, bet įstengė surasti tris mokyklinius autobusėlius Vilkaviškio savivaldybė, ypač administracijos direktorius Saulius Vabalas ir meras Algirdas Neiberka. Gaila, kad savivaldybės atstovų žygyje nebuvo. Ypatingai dėkoju Giedrių, Pajevonio ir Gražiškių mokyklų direktoriams (J. Perliubai, P. Dausinui, G. Launikonienei) ir vairuotojams.
Žygis Tauro apygardos partizanų takais suteikė moksleiviams galimybę prisiliesti prie rezistencijos, pasipriešinimo ir partizaninių kovų istorijos, pabendrauti su dar gyvais tos istorijos kūrėjais. Tai buvo gyvoji pamoka, kuri mūsų rajone buvo pirmoji tokio masto. Gaila, kad respublikiniame renginyje nedalyvavo Vilkaviškio miesto ir kitų rajono mokyklų moksleiviai. Apgailėtina, kad nepasinaudojo dėkinga proga auklėti jaunąją kartą patriotizmo dvasia mūsų jaunosios kartos auklėtojai.

 

Dalija Agota Karkienė

 

Komentarai 

 
#1 ovajavepoe 2019-03-07 12:17
http://theprettyguineapig.com/amoxicillin/ - Amoxicillin 500mg Amoxicillin 500mg Capsules http://theprettyguineapig.com/amoxicillin/
 

Mes Jūsų pusėje!

Reklaminis skydelis

TS-LKD

Reklaminis skydelis