Virbalio miestas atšventė savivaldos jubiliejų Spausdinti

Renata VITKAUSKIENĖ, „Santaka“, 2013 m., Nr. 70

Praeitą savaitgalį Virbaliui suteiktos Magdeburgo teisės 420 metų sukakties minėjimui sumanyti renginiai pasiekė kulminaciją. Penktadienį vyko konferencija, o šeštadienį virbaliečiai ir jų svečiai rinkosi į miesto šventę.
Magdeburgo teisės 420 metų sukakčiai Virbalio žmonės ruošėsi kruopščiai ir iš anksto. Seniūnas Zitas Lasevičius sakė, kad šio įvykio jubiliejų anksčiau miestas buvo minėjęs prieš 20 metų. Pasitikdama sukaktį šiemet bendruomenė „Virbalio vartai“ išleido ir visuomenei pristatė kraštotyros knygos „Virbalis mano atsiminimuose“ antrąją dalį. Siekdami geriau pažinti meto, kuriuo kūrėsi miestas, istorinę, filosofinę bei kultūrinę savastį, miestiečiai rinkosi į kūrybinę popietę „Renesansiški miesto eskizai“. „Santakos“ skaitytojai negalėjo nepastebėti, kad apie savo miestą virbaliečiai prabilo ir eilėmis, kurias buvome išspausdinę laikraštyje. Magdeburgo teisės 420 metų sukakties proga Virbalio miesto Vydūno gatvės bendruomenė prie klebonijos pasodino ąžuoliuką. 
Praeitą penktadienį kultūros namuose vyko konferencija „Pažintas – nepažintas Virbalis“. Apie miesto istorines ištakas miestelėnams pasakojo kraštotyrininkas Albinas Vaitkevičius. Klausytojams ypač patiko gausiai vaizdine medžiaga iliustruotas profesoriaus, teologijos mokslų daktaro Kęstučio Žemaičio pranešimas „Virbalio religinės bendruomenės“. Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas kalbėjo apie įžymius iš Virbalio kilusius žmones. Istorijos ir teologijos specialistų, kraštotyros entuziastų žodis ir žinios virbaliečiams buvo įdomūs. Konferencija, pasak jos rengėjų, iš planuotos kraštotyrinės ūgtelėjo iki mokslinės-kraštotyrinės, miesto kultūros namų salėje buvo gausu klausytojų. Atvykusieji į renginį galėjo „pasivaikščioti“ po istorinį Virbalį – šimtmečio senumo vaizdai iš nebūties iškilo senųjų fotografijų parodoje. 
Virbalio jubiliejų suplanavę kaip švietėjiškų kultūrinių renginių ciklą, miesto savivaldos ištakas virbaliečiai prisiminė ir istorijai nusilenkė labai novatoriškai. Birželio 15-ąją, tiksliai tą dieną, kai prieš 420 metų Virbaliui buvo suteikta Magdeburgo teisė, miestelėnai buvo pakviesti pasižiūrėti teatralizuoto performanso. Po šv. Mišių rimties, pasveikinti Vištyčio regioninio parko medžioklės ragų ansamblio, virbaliečiai ir miesto svečiai susibūrė prie evangelikų liuteronų bažnyčios, kurios prieigose buvo parodytas performansas „Magdeburgo teisės suteikimas Virbalio miestui“. 
Performansą – postmodernistinę meninės išraiškos formą, kūrinį, kai žiūrovų akivaizdoje atliekami trumpalaikiai teatrališki veiksmai, sumanė virbalietis Liutauras Kasulaitis. Mūsų rajone dar naują idėją įgyvendinti jam padėjo miesto jaunimas. 
Vaikinai ir merginos vilkėjo baltus rūbus, dėvėjo baltus perukus. Senoji evangelikų liuteronų bažnyčia, jos senos pilkos sienos tapo puikia dekoracija. Balkšvas grimas performanso pradžioje beasmenius personažus tarytum atribojo nuo realybės. 
„Gal iš užmaršties dulkių, gal iš praslinkusių šimtmečių rūko išplaukę personažai turėtų priminti virbaliečiams, kad ir iki jų šioje vietovėje gyveno žmones ir paliko savo pėdsaką. O galbūt jie – kažkada čia gyvenimus kūrusiųjų vėlės?“ – laisvės interpretacijai paliko L. Kasulaitis. 
Performanso ir, ko gero, viso jubiliejaus kulminacija buvo karalienės Bonos perskaityta Magdeburgo teisė – savivaldos privilegija. Sumanymas, kad XXI a. virbaliečiams savivaldos privilegiją skaitys ir tarytum dar kartą suteiks karalienė Bona, nebuvo tikro istorinio fakto atkartojimas. Iš tiesų 1593 m. birželio 15 d. Nova Volios (taip tada vadinosi Virbalis) miesteliui Magdeburgo savivaldos teisę suteikė Lenkijos karalius Zigmantas Vaza. Tačiau L. Kasulaitis akcentavo, kad performansas nėra istorijos pamoka ar tiksli pasirinkto įvykio inscenizacija. Meno kūriniu siekiama paskatinti žiūrovą mąstyti, ieškoti, gilintis. „Tad jeigu žmonės pastebėjo, kad mes interpretavome miestelio praeitį, jeigu jie pradėjo domėtis tikrais istoriniais faktais, vadinasi, savo tikslą pasiekėme“, – idėją komentavo L. Kasulaitis. Karalienė Bona miestelėnams priminta neatsitiktinai – būtent su ja siejama Virbalio istorijos pradžia. 
Žiūrovai išgirdo, kad iš Renesanso epochos į šiandieną sugrįžusiame savivaldos privilegijos tekste skelbiama miestiečiams suteikta nepriklausomybė nuo tiesioginės didikų bei dvasininkų valdžios, atleidimas nuo daugelio mokesčių, teisės, kuriomis pasinaudojęs XVI a. pab. Virbalis tapo svarbiausiu Užnemunės prekybos centru. Magdeburgo teisėje kalbama ir apie miestelėnų pareigas siekiant gerovės: eiti apsaugos nuo gaisrų sargybą, namuose statyti mūrinius kaminus, grįsti ir taisyti gatves bei vieškelius, statyti ir taisyti tiltus. 
Privilegijos suteikimo tekstas užbaigtas improvizuotu „tiltu“ į šiandieną – savivaldą įgijusio miesto vaitu paskirtas Z. Lasevičius. Plojimais pritarę Virbalio seniūno Z. Lasevičiaus naujosioms pareigoms žiūrovai buvo pakviesti bendrystę su praeitimi patvirtinti dalijantis maistu: duona, medumi, sūriu, mėsa, užgerti gira. 
Savaitgalį miestelyje tvyrojusią šventinę nuotaiką virbaliečiams kurti padėjo artimi jų kaimynai – Kybartų kultūros centro ir jo filialų muzikantai, dainininkai, skambėjo atlikėjo Pauliaus Stalionio balsas, švenčiančio miesto parko dangų išraižė fejerverkai. Kad Virbalio istorijai svarbi data būtų paminėta turiningais kultūrinias renginiais, rūpinosi vietos seniūnija, jai talkino Virbalio kultūros namai, biblioteka ir bendruomenė „Virbalio vartai“.