Kaip sumažinti šilumos kainą? Spausdinti

Genė DRUNGILIENĖ

Sūduvos forumo dalyviai aiškinosi, kodėl Marijampolėje šilumą kainuoja brangiai ir kaip ją atpiginti. Diskusijos dalyvių nuomone, esama būdų, kurie marijampoliečiams tiekiamos šilumos kilovatvalandės kainą gali atpiginti keliais centais.

Diskusijos dalyviai svarstė, kaip šilumos kainą gali lemti biokuro rūšis, ir jos dalis kuro balanse, kuro pirkimas iš vieno ar iš kelių tiekėjų, biokuro rinkos įkūrimas. Diskusijų sukėlė šilumos ūkio situacija – tai yra savivaldybės įmonė ar šilumą tiekia privatus verslas. Investicijos – savivaldybės ar ES parama, katilinių įrengimo sąlygos yra dar viena kainos dedamoji. Tačiau dauguma diskusijos dalyvių sutiko, kad nepaisant apribojimų, objektyvių sąlygų, šilumos kainą Marijampolėje sumažinti galima.

Marijampolės šilumos kaina – tarp didžiausių

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos  duomenimis, Marijampolė patenka tarp miestų, kurie vasarį už šildymą mokėjo brangiausiai – apie 30 ct/kWh. Pernai ši kaina siekė 29,57 cento.

Tačiau visi minėti miestai gamtines dujas naudoja kaip pagrindinį kurą. Gi Marijampolėje dujos sudaro 51 proc. viso kuro, biokuro mišinys – 44 proc., kita dalis – kitas kuras. Miestuose, kur vietinis biokuras yra pagrindinis kuras šilumos gamyboje, vidutinė šilumos kaina vasarį buvo apie 20 ct/kWh.

Kaip sakė UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ direktorius Juozas BARTAŠKEVIČIUS, Marijampolė viena iš pirmųjų Lietuvoje savo lėšomis, o šis faktas taip pat lemia didesnę kainą, įrengė biokatilinę. Tad į šilumos kainą įskaičiuotos visos įrengimo sąnaudos.

Bendrovės vadovas akcentavo, kad kalbant apie šilumos kainą, būtina įvertinti ir tai, kiek reikia sunaudoti šilumos atskiriems namams – gyventoją būtina skatinti šilumą naudoti taupiai, modernizuoti namus. Kitas kelias, padedantis taupyti, – biokuro panaudojimas. Marijampolėje naudojama biokuro dalis – 44 proc., – esanti per maža, kad žymiau sumažintų šilumos kainą.

Politikai siūlo ne kaltinti valstybės institucijų, o ieškoti išeičių

Marijampolės Tarybos narys, UAB koncernas „ALGA“ generalinis direktorius Kostas JANKAUSKAS pažymėjo, kad visai nesvarbu, kokioje kainų skalės vietoje atsiduria Marijampolės šilumos kaina. Svarbiausia – žmonės nebeišgali susimokėti. Vasarį už 60 kv. m buto šildymą daugiausiai buvo sumokėta 871 Lt. Tokių butų, anot politiko, buvo ne vienas. Vidutines pajamas gaunančiam žmogui tai yra nepakeliama našta. Tačiau buvo tokių, kurie sumokėjo tik 211 Lt. Nors šilumos tiekėjai ieško kaltų įvairiose kitose institucijose, kaip, pvz., Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, kuri tvirtina kainas, rezervų mažinti kainas yra. Vienas tokių – efektyvus biokuro naudojimas, net jeigu jo yra tik 44 proc., sumažinti nuostoliai tinkluose, kt. priemonės.

Molėtai kūrena vien biokurą

Molėtų rajono savivaldybės, kurios atstovai buvo pakviesti į diskusiją, gaminama šiluma yra viena pigiausių Lietuvoje. To pasiekta naudojant vien dvigubai už dujas pigesnį biokurą – pastaruoju metu – kaloringas skiedras, kurias be tarpininkų tiekia aštuoni vietos ūkininkai. Nemažą įtaką daro ir tai, kad UAB „Molėtų šiluma“ priklauso savivaldybei, tad vietos valdžia savo kompetencijos ribose gali lemti kainas, koreguoti situaciją metų eigoje – pelno bendrovė negauna, bet nėra ir skolininkų.

Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys ŽVINYS akcentavo, kad kalbant apie šilumos kainas, reikia kalbėti apie kilovatvalandės kainą, nes sunaudotos šilumos kiekis priklauso ne nuo šilumininkų, o nuo pastato būklės. Viename name apšildyti1 kv. m kainuoja14 Lt, kitame, modernizuotame, – nuo 4 iki 6 Lt.

Komisija pasipriešino Marijampolės šilumininkų siekiams

Šilumos kainą nemažai lemia kintamoji dalis, kurios net 98 proc. sudaro kuro kaina. Kaip sakė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento Kainų ir investicijų skyriaus vyr. specialistas Rytas KANTAKEVIČIUS, ši kaina gali būti perskaičiuojama kas mėnesį. Metų pabaigoje, padidėjus sunaudojamam biokuro kiekiui, šilumos kainas galima perskaičiuoti nedelsiant, taip jas sumažinant.

Nuo dar didesnių šilumos kainų marijampoliečius apsaugojo minėta komisija, nepatvirtinusi Marijampolės šilumininkų prašomos kainos – miesto gyventojai išvengė 4,5 mln. Lt naštos arba 3,5 cento brangesnės kilovatvalandės. Seimo nario Arvydo VIDŽIŪNO paklaustas, kokios tai buvo lėšos, kainų komisijos atstovas sakė, jog komisija sumažino darbo užmokesčio fondą, atlyginimus pakoregavusi pagal vidutinius; sumažino nusidėvėjimo sąnaudas; nepritarė nuotolinių duomenų nuskaitymo sistemos įdiegimui; lėšoms už šilumos punktų priežiūrą, nes to nebeleidžia teisės aktai; nepripažintos palūkanos.

Šiluma Marijampolei gaminama perkant kurą iš vieno tiekėjo. Kaip pripažino J. Bartaškevičius, pirkti didelį kiekį kuro iš kelių tiekėjų nepatikima, nes jo gali pritrūkti. Šilumininkai mano, kad ir sąnaudos, perkant biokurą iš kelių ar keliolikos tiekėjų, būtų didelės. Tačiau to konkrečiai niekas neskaičiavo, o Molėtuose šis faktas yra viena iš galimybių tiekti pigesnę šilumą, negu ją perka marijampoliečiai.

Vilčių teikia biokuro birža

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas ŠIMĖNAS pažymėjo, – jeigu Marijampolė nebūtų investavusi į biokurą, už šilumą mokėtų galbūt ne 30 ct/kWh, 36 ct/kWh. Šilumos kainą, anot parlamentaro, galima dar  sumažinti, jeigu šilumininkai biokurą pirktų rinkos sąlygomis – biokuro biržoje, kurios įstatymas svarstomas Seime. Tokioje biržoje biokurą galėtų parduoti kiekvienas, turintis biomasės perteklių. Birža padėtų atpiginti šilumą marijampoliečiams 1,5 – 2 centais.

Lemia, J. Šimėno pastebėjimu, ir savivaldybių ar šilumos tiekimo įmonių godumas ar sąžiningumas. Esama savivaldybių, kurios gyventojams šilumą parduoda dvigubai brangiau, negu nuperka.

Pigus kuras gali kainuoti brangiai

Medienos perdirbėjų asociacijos direktorius Juozupas ZIMNICKAS pastebėjo, kad Lietuvoje užtektinai yra šiaudų, žievių, įvairių kūrentinų atliekų, o biokatilinės degina malkinę medieną, kuri tinka medienos perdirbimo įmonėms. Pirmiausia, jo žodžiais, reikia apsispręsti, kas yra biokuras. Nesuvokiama, kad biokatilas pastatytas, tačiau nei šiaudų, nei kitokių atliekų kūrenti negalima.

Reaguodamas į replikas dėl medienos, komiteto pirmininkas J. Šimėnas atkreipė dėmesį, kad medienos kainas reguliuoja pasaulinė rinka. Šiuo metu malkinė mediena kainuoja mažai, tad urėdijos jos turi sukaupusios. O medienos atliekų, kurias galima būtų panaudoti biokurui, niekas neperka. Gi Marijampolės šilumininkai kūrena ne malkinę medieną, o susmulkintas eglių šakas, ką matė parlamentaras, apsilankęs įmonėje. Toks kuras nėra pigus, nes reikia nemažai sąnaudų jas paimti ir paruošti. Kaip pažymėjo J. Bartaškevičius, kūrenant pigias atliekas, trumpėja katilų eksploatavimo laikas, dažniau reikia juos remontuoti. Kai kurioms biokuro rūšims reikia specifinių, brangesnių katilų. Tad vienur sumažėjusios sąnaudos, padidėja kitur.

Verslas ieško efektyvių sprendimų

UAB „ENWITECH“ direktorius Aloyzas KORYZNA pažymėjo, kad medienos, kurią galima panaudoti, Lietuvoje yra apie 1,5 mln. t naftos ekvivalento. Net atmetus malkinę medieną, kurią galima panaudoti kitoms reikmėms, lieka apie 1 mln. t naftos ekvivalento. Šiaudų potencialas – 860 tūkst. t naftos ekvivalento, tačiau jų kol kas panaudojama labai mažai.

„Šiaudus deginti sudėtingiau negu medieną“, – sakė A. Koryzna, pabrėždamas, kad šiaudais kūrenami katilai yra brangesni, bet užsienyje jie plačiai naudojami. Pašnekovo nuomone, biokuras turėtų būti naudojamas kogeneraciniuose, tai yra gaminančiuose šilumą ir elektrą, įrenginiuose, nes taip pasiekiamas didžiausias efektas – taip pat ir paliekant pinigus Lietuvoje, o ne mokant Rusijai už atvežtinį kurą, kuriant naujas darbo vietas. Tokie projektai Lietuvoje dar tik pradedami.

Mečislovas DAUGIALA, UAB „BIOPROJEKTAS” direktorius, kalbėdamas apie biokuro panaudojimo galimybes, pažymėjo, kad jų įmonė pati ima paskolas ir įrengia atskirose savivaldybėse katilus. Kai investicijos atsiperka, bendrovė katilus parduoda užsakovams. Vadovo nuomone, tokiu būdu galima apsieiti ir be ES paramos. Lemia ir savivaldybės, kuri išnuomoja tinklus, iniciatyva – kokias sąlygas šilumos kainai nustato.

Skatinti atsinaujinančios energijos naudojimą – 75 mln. Lt

Šiuo metu Lietuvos šilumos ūkyje naudojama 20 proc. biokuro, o iki 2020 m. ši dalis turi padidėti iki 60 proc. Nuo balandžio 6 d. Ūkio ministerija atnaujino paraiškų priėmimą pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“, kuria siekiama padidinti energijos gamybos, naudojant biomasę, pajėgumus Lietuvoje. Priemonės tikslas yra skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą energijos gamybai, o siektinas rezultatas – energijos gamybos pajėgumų, naudojančių biomasę, galios padidėjimas. Planuojama paskirstyti 75 mln. litų.

Energetikos ministerijos Energijos gamybos skyriaus vedėjas Egidijus PURLYS pažymėjo, kad savivaldybės, rengdamos projektus, neįvertina šilumos poreikio: modernizavus namus, jos reikės mažiau, tad per didelės investicijos gali tapti našta. Jo žodžiais, 44 proc. biokuro dabar, ateityje gali tapti 70 proc.

Antano Gudelevičiaus nuotr.